Patyčios ir asmeninės atakos prieš organizatorius, bandymai sukelti nepasitikėjimą paramos rinkimo skaidrumu ir būtinybe, bei įtampos prieš ukrainiečių pabėgelius kurstymas – šias ir kitas taktikas pasitelkė dezinformacinius naratyvus platinantys socialinių tinklų profiliai ir internetiniai portalai, siekdami sumenkinkti akciją „Radarom!“.
ĮVADAS
Dezinformacijos kontekste, naratyvas yra klaidinančio pasakojimo forma, kuria siekiama paveikti žmonių nuomonę ar sukelti jų nepasitikėjimą tam tikra tema. Pavyzdžiui, dezinformacijos naratyvas gali teigti, jog Ukraina pati kuo puikiausiai susitvarko su kylančiais finansiniais bei kariniais iššūkiais, o bet kokia pagalba yra tik kieno nors organizuojama finansinė afera. Nenuostabu, jog vykstant stambaus masto aukojimo Ukrainai akcijoms, organizatoriai dažnai susiduria su įvairaus pobūdžio gandais, melagienomis ar sufabrikuotais „įrodymais“ apie neva aukojimo akcijos tamsiąją finansų tvarkymo modelio pusę.
2023 m. prasidėjusi „Radarom!“ akcija, kurios metu surinkta 14 244 547,5 eurų ir nupirkta 17 daugiafunkcinių taktinių radarų tapo viena iš plačiausiai žinomų aukojimo akcijų Lietuvoje. Šiemet LRT, „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininkės, žurnalistės Ritos Miliūtės organizuojamai paramos Ukrainai akcijai „Radarom!“ per vieną mėnesį (nuo sausio 24 d. iki vasario 24 d.) Lietuvos žmonės bei šalyje veikiančios organizacijos saugaus kario paketams įsigyti paaukojo 8 563 316 eurų, taip apsaugant net 1141-ą Ukrainos karį.
Nors nuo pat pradžių projektas buvo grindžiamas skaidrumo bei atvirumo principais, o visi norintys turi galimybę susipažinti su informacija apie tai, kaip bei kokioms reikmėms paaukotos lėšos buvo panaudotos, diskusijų apie projekto skaidrumą netrūko, o ypač prokremliškus naratyvus propaguojančiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse bei kituose, prorusiškomis pažiūromis garsėjančių portalų straipsniuose.
„Debunk.org“ komanda atliko šių grupių bei straipsnių analizę bei nustatė pagrindinius dizinformacinius naratyvus susijusius su projektu “Radarom!”. Analizės metu nustatyti aštuoni dažniausiai pasikartojantys dezinformaciniai naratyvai susiję tiek su asmenimis organizavusiais „Radarom!“ paramos projektą, tiek su pačiu projektu bei jo propaguojama misija.
Nustatyti dezinformaciniai naratyvai teigia, jog:
Surinkti pinigai yra pasisavinami projekto organizatorių.
Ukrainos žmonės nevertina lietuvių teikiamos paramos, o daiktinė parama yra tiesiog išmetama.
„Radarom!“ yra „korupcinė pinigų pasisavinimo schema“, lyginama su garsiąją „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų pinigų istorija.
Ukrainos žmonės lietuvių surinktą finansinę paramą naudoja naujiems prabangiems automobiliams įsigyti.
Numenkinama tikslo nupirkti saugaus kario paketus Ukrainos kariams reikšmė pasitelkiant „patogias“ istorijas susijusias su galimos korupcijos apraiškomis Ukrainos valdžios sluoksniuose.
Aukojimas akcijai „Radarom!“ prilyginamas netiesioginiam aukotojų dalyvavimui neva „broliškame kare“ tarp slaviškų tautų bei pačių Ukrainos karių „žudymui“.
„Radarom!“ aukotojai bei rėmėjai yra „tikrosios situacijos nesuprantantys“ lengvatikiai.
Jonas Ohmanas yra su Švedijos karinės žvalgybos struktūromis susijęs, nusikalstamą veiklą vykdantis provokatorius keliantis grėsmę Lietuvos visuomenės saugumui.
Dezinformaciniai naratyvai arba marginalių pažiūrų atstovų platinami pasakojimai platinami socialiniuose tinkluose, įgautų kuo didesnę sklaidą visuomenėje. Žinutės dar labiau sustiprinamos pasitelkiant įvairią vizualinę medžiagą. Pavyzdžiui, memų (angl. memes), vaizdo įrašų su skandalingomis antraštėmis, jausmaženklių ar piktogramų panaudojimas skleidžiant su „Radarom!“ akcija susijusią dezinformaciją yra neatskiriama dezinformacinės kampanijos dalis. Išanalizavus nuo sausio 24 d. iki vasario 24 d. socialiniuose tinkluose bei marginalias pažiūras platinančių naujienų puslapių skelbtą informaciją apie „Radarom!“, pastebėtas gan dažnas minėtų metodų panaudojimas, efektyviai angažuojant mažiau medijų raštingumo įgūdžių turinčius socialinių tinklų vartotojus patikėti dezinformaciniais naratyvais.
PAVYZDŽIAI
1. IŠJUOKTAS AKCIJOS „RADAROM!“ PAVADINIMAS
Nuotrauka su pozuojančiais akcijos „Radarom!“ organizatoriai R. Miliūtė, E. Jakilaitis, A. Tapinas bei J. Ohmanas, dalyvaujantys vienoje iš LRT laidų, buvo panaudota išjuokiant akcijos pavadinimą. Marginalių grupių administruojamuose naujienų puslapiuose „Radarom!“ akcijos pavadinimas yra iškreipiamas į „Rakomdarom!“, sufleruojantį užuomeną į lytinį aktą tarp homoseksualių asmenų, papildomai pasitelkiant tai vaizduojančias piktogramas nuspalvintas Ukrainos vėliavos spalvomis. Pavyzdžiui, ldiena.lt publikuojamame straipsnyje skaitytojai ironiškai kviečiami aukoti akcijai „Radarom!” naudojant šūkį “paRadarinam! Vatuomenė irgi jungiama į „#RAKOMDAROM!”. Kitas pavyzdys matomas republika.lt publikuotame V. Tomkaus straipsnyje, kur „Radarom!“ pavadinimas tiesiogiai siejamas su LGBT+ bendruomenė, taip pašiepiant tiek bendruomenei priklausančią seksualinę mažumą, tiek LGBT+ judėjimo pradininką Lietuvoje V. Simonko.
2. „RADAROM!“ AUKOJANTYS ŽIŪROVAI - AVIŲ BANDA
Su tikslu pašiepti ir išjuokti „Facebook“ grupėse „Čia bardakas (vieša grupė) N-18, Humoras, juokeliai, memai, politika....” bei „Linksmi anekdotai” platinami redaguoti su „Radarom!“ akcija siejamo organizatoriaus A. Tapino atvaizdai arba taip vadinami memai. Pavyzdžiui, „Radarom!“ transliacijos metu įamžintas ekranvaizdis papildytas avių bandos iškarpa, taip referuojant į neva aukojančius žiūrovus. Ši publikacija surinko 219 reakcijų, 46 komentarus bei 30 pasidalinimų.
Įvertinus komentarų skiltyje dominuojančias nuotaikas, matyti, jog vyrauja konspiracinės teorijos ir su tiksliniu lėšų panaudojimu susijęs nerimas. Pavyzdžiui, viename iš komentarų kvestionuojama ar surinktos lėšos pasieks ukrainiečius, o lietuviai kaltinami galimu pinigų pasisavinimu. Kitame komentare asmuo pateikia teoriją, jog aukos nėra renkamos laisva valia, o pasitelkiant valstybinį reketą, kurio metu prie akcijos prisidedančios įmonės yra verčiamos tai daryti valdžios atstovų prievarta.
Taip pat naudojamas ir kitas A. Tapino atvaizdas su pašiepiančiu užrašu, kurio tikslas – įtikinti skaitytoją, jog A. Tapinas gauna finansinę naudą iš „Radarom!“ akcijos metu surinktų lėšų, o pradėjus kvestionuoti neva inkriminuojančius veiksmus skaitytojas apkaltinamas darbu Kremliui. Ši publikacija surinko 270 reakcijų, 52 komentarus bei 45 pasidalinimus. Komentarų skiltyje vyrauja agresyvi retorika. Vieni – skatina fizinį smurtą prieš A. Tapiną, kiti – naudoja su asmens įvaizdžiu susijusią įžeidžiančią kalbą.
Identiškas „lėšas besisavinančio A. Tapino“ naratyvas pastebimas ir kitose „Facebook“ publikacijose, kuriose išreiškiamas nepasitikėjimas organizatoriais, paramos akcija bei pačiu A. Tapinu. Pavyzdžiui, viena publikacija surinko 880 reakcijų (įskaitant 756 patiktukus), 330 komentarų bei 93 pasidalinimus. Komentarų skiltyje aukojimas akcijai „Radarom!“ prilyginamas pačių Ukrainos karių „žudymui“, o A. Tapinas įvardijamas kaip „sukčius” ir „vagis”.
Taip pat pastebimi su A. Tapino asmeniu siejami memai, vienas iš jų su antrašte „aš žinau kaip praturtėti avinų sąskaita“, kitas - jau minėtas „Rakomdarom!” vizualas, virš kurio teigiama, jog nuo suaukotų lėšų A. Tapinui bei J. Ohmanui atitenka 20% pelno.
3. LABDARA, KURIA ATSIKRATOMA
Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamas vaizdo įrašas, kuriame vaizduojamas savartynas su rūbais neva paaukotais Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje vykusios humanitarinės pagalbos teikimo metu. Vaizdo įrašo centre įklijuotas neva „Radarom!“ akcijos reklaminis vizualas. Tačiau svarbu pastebėti, jog minėtoji iškarpa yra jau anksčiau aprašyta iškreipto pavadinimo „Rakomdarom!“ vizualizacija, paviršutiniškai sufabrikuota sudarant iškreiptą įspūdį neva tai – akcijos „Radarom!“ paaukota striukė, kuria vėliau Ukrainos pabėgėlių buvo atsikratyta savartyne .
Šios žinutės tikslas – sukiršinti Ukrainos karo pabėgėlius su pagalbą teikusia Lietuvos visuomene, taip bandant parodyti esamą ukrainiečių negeranoriškumą bei aroganciją teikiamos pagalbos atžvilgiu. Minėtas vaizdo įrašas surinko 2200 tūkstančių reakcijų, 10 komentarų ir 4,5 tūkstančio peržiūrų. Komentarų skiltyje skaitytojai kelia klausimą ar ukrainiečiai iš tiesų taip elgiasi į su lietuvių surinkta labdara. Kitas komentaras pašiepiančiai teigia, jog Ukrainos žmonės vertina tik paramą brangiaisiais metalais.
4. LYGYBĖS ŽENKLAS TARP „RADAROM!“ IR Š. STEPUKONIO PASISAVINTŲ MILIJONŲ
Šiame Facebook grupėje „Informacinis klubas” pasidalintame sufabrikuotame vizuale matomi „Radarom!“ akcijos organizatoriai A. Tapinas, R. Miliūtė, Vilniaus miesto meras V. Benkunskas bei „Baltcap“ partneris Š. Stepukonis. Minėtieji asmenys vaizduojami neva sėdintys kazino salėje bei pralošinėjantys „Radarom!“ akcijos metu suaukotas lėšas. Nuotrauka papildyta komentaru: „Kas geriau lošia pokerį? Vilniaus savibledybė ar RADAROM?“.
Tiek nuotrauka, tiek komentaras yra taip vadinamo „hibridinio pasakojimo“ dalis, kuriame tiesos elementai (pvz., tai, jog Š. Stepukonis iš fondų valdytojos „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų.) derinami su visiška netiesa (pvz., tai, jog „Radarom!” akcija yra kaip nors susijusi su Š. Stepukoniu ar jo vykdytomis finansinėmis machinacijomis), taip sukuriant apgaulingą, bet gana įtikinamą istoriją. Grupėje „Informacinis klubas” minėtas vizualas sulaukė 24 reakcijų, 7 komentarų bei 27 pasidalinimų. Pavyzdžiui, viena iš komentatorių teigia nenorinti tikėti tuo, ką mato. Kitas komentaras vizuale atvaizduojamus asmenis įvardija kaip niekšus. Atkreiptina, jog įvertinus komentarų skilties turinį susidaro įspūdis, jog net ir aplaidžiai sufabrikuoti vizualai dalies skaitytojų yra priimami kaip realų faktą ar įvykį atvaizduojančios nuotraukos.
5. AKCIJA „RADAROM!“ IR KRAUJU SUSITEPĘ LIETUVIAI
Šiame pavyzdyje „Radarom!“ paramos akcijai aukojantys asmenys yra prilyginami karo nusikaltėliams, netiesiogiai prisidedantiems prie karo Ukrainoje pratęsimo. Tiek Lietuvos nacionalinis transliuotojas, tiek Lietuvos vyriausybė kaltinamos „prisidedančios prie karo Ukrainoje finansavimo“ bei taip toliau „žudančios ukrainiečių karius“, o „akcijai aukojanti pilietinė visuomenė kaltinama „rankų susitepimu ukrainiečių krauju“.
Taip pat pastebimas naratyvas, kuris teigia, jog Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą turi baigtis derybomis, o ne vienareikšmiška Ukrainos pergale apginant šalies teritorinį vientisumą. Pavyzdžiui, vartotojo Slava Esther publikacija sulaukė 343 reakcijų, 150 komentarų bei 76 pasidalinimų. Komentarų skiltyje vyrauja nepasitikėjimas akcijos organizatoriais, pabrėžiamos A. Tapino neva švaistomos lėšos asmeniniam praturtėjimui ir NT įsigijimui užsienyje. Tuo tarpu, vartotojo Ramūno Alaunio publikacija sulaukė vos 2 reakcijų.
6. JONAS OHMANAS - SLAPTASIS ŠVEDŲ AGENTAS
Socialinėje erdvėje platinamas ir kitas su akcija „Radarom!“ susijęs vaizdo įrašas, kuriame nenustatyti asmenys kalbina J. Ohmaną, kaltindamį jį esant„Švedijos agentu“ bei “karo kurstytoju”, neteisėtai švaistant fondui „Mėlyna ir geltona“ priklausančias suaukotas lėšas neva prabangioms viešnagėms Kyjivo mieste „gelbstint oligarchą“ (referuojama į Ukrainos Respublikos prezidentą V. Zelenskį). Pavyzdžiui, grupėje „Vardan išlikimo!”, turinčioje 5.5 tūkstančio narių, minėtas vaizdo įrašas surinko 5 patiktukų bei 2 pasidalinimų. Tačiau vaizdo įrašo autoriaus profilyje patalpintas vaizdo įrašas sulaukė 219 reakcijų, 62 komentarų ir 4.9 tūkstančio peržiūrų. Komentarų skiltyje figūruoja agresyvaus pobūdžio komentarai, raginantys pasitelkti fizinį smurtą prieš J. Ohmaną. Pavyzdžiui, kitame įraše J. Ohmanas įvardijamas kaip „karo kurstytojas”, referuojant į laidos „Langas į valdžią” ištrauką, kurioje R. Miliūtės kalbintas visuomenininkas teigia, jog „būtų gerai, jeigu Rusija truputį papultų Lietuvą tam, kad išsiaiškinti, kas yra kas”. Šis vaizdo įrašas sulaukė 332 patiktukų, 119 komentarų ir 326 pasidalinimų.
Atkreiptina, jog su J. Ohmano asmeniu susijusiose publikacijose aptinkama ne tik anti-ukrainietiška, tačiau ir antisemitinė retorika. Pavyzdžiui, visi įrašai, kuriuose figūruoja J. Ohmanas yra žymimi grotažyme #žydai. Vertinant šių įrašų turinį nustatyta, jog žiūrovams bandoma įteigti mintį, jog žydų kilmės asmenys neva yra karo kurstytojai užsiimantys finansinėmis machinacijomis. Tokiu būdu propaguojami jau daugelį dešimtmečių antisemitinių grupių platinami naratyvai apie „žydus - vagis” ar „žydus - lietuvių tautos naikintojus”.
7. PRABANGIEJI UKRAINIEČIŲ AUTOMOBILIAI
„TikTok“ bei „Facebook“ socialinių tinklų platformose skleidžiamas ir kitas naratyvas apie neva netikslingai naudojamas lėšas. Šios žinutės tikslas – įtikinti dalį vartotojų, jog Ukrainai finansinė pagalba yra nereikalinga. Kaip to įrodymas yra pateikiamos prabangių automobilių nuotraukos su ukrainietiškais registracijos numeriais. Taip pat rodomas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti neva į Ukrainą iš Lenkijos transportuojami automobiliai, „įsigyti iš suaukotų lėšų“. Pavyzdžiui, vieno vartotojo pasidalintas vaizdo įrašas sulaukė 228 reakcijų, 4 komentarų bei 1.1 tūkstančio pasidalinimų, o kito vartotojo pasidalinta publikacija sulaukė 394 reakcijų, 146 komentarų ir 2,1 tūkstančio pasidalinimų.
Svarbu paminėti, jog 15min.lt bendradarbiaujant su „Meta“ parengtoje publikacijoje pristatoma vartotojo teiginį, jog 2023 metais Ukrainoje naujų automobilių rinka išaugo 61%, paneigianti statistika. Remiantis straipsnyje pateikta informacija nustatyta, jog duomenys „Facebook“ įraše yra iškreipti, siekiant anti-ukrainietišką naratyvą nukreipti naudinga linkme, o lyginant su 2021 metais naujų automobilių rinka Ukrainoje šiai dienai iš tiesų yra kritusi 30%.
8. „KLAIDINGO NUKREIPIMO TEORIJA“ BEI KORUPCIJOS APRAIŠKOS UKRAINOJE
Paskutinysis platinamas naratyvas gali būti siejamas su „klaidingo nukreipimo“ (angl. false framing) teorija, kuria sumenkinamas tikslas nupirkti saugaus kario paketus Ukrainos kariams, pasitelkiant „patogias“ istorijas susijusias su galimos korupcijos apraiškomis Ukrainos valdžios sluoksniuose. Ši „Facebook“ platinama publikacija pradedama neva realiu susirūpinimu dėl finansinės korupcijos Ukrainoje ir sunkiai besiverčiančios ekonomikos. Tačiau publikacija užbaigiama ironišku siūlymu, jog lietuviai turėtų nukreipti savo aukas Ukrainos verslininkams, kurie gali netinkamai panaudoti lėšas. Sumaišius tikrus rūpesčius su provokuojančiais pasisakymais, šiuo įrašu siekiama suklaidinti arba sukelti auditorijos abejones dėl akcijos „Radarom!“ būtinybės. Nors vartotojos pasidalintas įrašas grupėje „Teisė ir Šeima”, turinčioje 6.2 tūkstančio narių, reakcijų nesulaukė, publikacijos autorės profilyje minėtasis įrašas sulaukė 335 patiktukų ir 34 pasidalinimų.
