Europai minint 84-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusijos žiniasklaida tęsia pastangas reabilituoti šią sutartį. Debunk.org duomenimis, beveik du trečdaliai Kremliaus medijoje aptiktų straipsnių šia tema Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasirašyta dokumentą pristatė palankiai.
Molotovo-Ribbentropo paktas, Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nepuolimo sutartis, kuri padalino Rytų Europą į rusų ir vokiečių įtakos sferas bei uždegė žalią šviesą po savaitės įvykdytai agresijai prieš Lenkiją, Vakaruose vadinama paskutiniu Antrojo Pasaulinio karo šaukliu.
Tuo tarpu Rusijoje jau gerus porą dešimtmečių stebimos pastangos rehabilituoti tiek pačią sutartį, tiek ją pasirašiusią SSRS vadovybę. 2019 m. Europos Parlamente priimta rezoliucija, pabrėžusi vienodą nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą bei pasmerkusi jų darytus nusikaltimus žmoniškumui, labai suaktyvino Kremliui palankios medijos pastangas viešai ginti savo istorijos versiją. O 2022 m. vasarį pradėta plataus mąsto agresija prieš Ukrainą, pridėjo naujų argumentų, kodėl tiek Stalinas, tiek Putinas yra teisūs puldami kaimynus.
Dezinformacijos analizės centras Debunk.org atliko tyrimą, kaip Kremliui palankioje medijoje 2023 metais kokiame kontekste buvo vaizduojamas Molotovo-Ribbentropo paktas. Nuo metų pradžios publikuotuose 227 turinio vienetuose, 137 iš jų Paktas buvo nušviečiamas teigiamame kontekste arba teigiamai neutraliame kontekste. Pagrindinė transliuojama žinutė – neva Molotovo-Ribentropo paktas niekuo neišsiskyrė iš to meto teisinio konteksto ir kitų Europos šalių sutarčių su nacistine Vokietija.
Tą iliustruoja Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo Pervij Kanal duotame interviu išdėstytos mintys: „Dar gerokai prieš dabartinius Ukrainos įvykius mūsų kolegos iš Vakarų oficialiu lygiu pradėjo daryti būtent tai, vienodai kaltindami SSRS ir Hitlerį. Neva Molotovo-Ribbentropo paktas yra Antrojo pasaulinio karo trigeris. Apie tai, kad dar prieš metus Paryžius ir Londonas tą patį pasirašė su Adolfu Hitleriu, visiškai neužsimenama. Miuncheno sąmokslas ir Lenkijos vaidmuo jame yra tabu.“
Viena vertus akcentuojama, jog Molotovo-Ribbentropo paktas buvo eilinė sutartis, kuri niekuo neišsiskyrė iš kitų sutarčių, kurias sudarinėjo kitų šalių to meto vyriausybės. Kita vertus, nors Rusijoje karo pradžia oficialiai yra nukelta į 1941-uosius, tačiau Kremliui palankioje medijoje vardinami įvairiausi įvykiai, kurie neva lėmė karo pradžią. Pradedant nuo Lenkijos ir Vokietijos sutarties 1934 m., ar Jungtinės Karalystės ir Vokietijos sutarties 1935 m., iki Austrijos Anšliuso, ar Miuncheno suokalbio bei vokiečių ir lenkų agresijos prieš Čekoslovakiją 1938 m.
Visa tai skirta nukreipti dėmesį nuo fakto, jog SSRS buvo šalis agresorė, aktyviai prisidėjusi prie didelio masto karinių veiksmų pradžios. O tai prieštarauja mitiniam pasakojimui apie SSRS, užpultą kaip nekaltą auką, savomis jėgomis apsigynusią ir įveikusią hitlerinę Vokietiją.
Sutvirtinti SSRS, kaip „nekaltos aukos“ pasakojimui, Barbarossos operacijos metinių išvakarėse Rusijos FSB paskelbė, o Kremliui palanki medija išplatino, nacistinės Vokietijos generolo Ferdinando Shoernerio liudijimo ištraukas. Anot jo, „nuo pat susitarimo pasirašymo momento [iš Vokietijos pusės] buvo sąmoninga ir aiški intencija nesilaikyti šio susitarimo“.
Daug dėmesio rusiškoje medijoje buvo skirta ir kitam naratyvui, apeliuojančiame į SSRS karo su Vokietija neišvengiamybę. Neva tai numatydamas, Stalinas pasielgė protingai pasidalindamas Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją su Hitleriu, tokiu būdu laimėdamas laiko įsisavinti naujas teritorijas ir pasirengti Vokietijos puolimui.
Tyrimo metu buvo pastebėta, jog analogiška argumentacija buvo pritaikyta pateisinti Putino pradėtą plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Neva tokiu būdu Putino Rusija seka pergalingai pasibaigusia Antro pasaulinio karo taktika – užgrobiant ir įsisavinant kaimynines teritorijas tam, kad būtų laimima laiko ir erdvės neišvengiamam karui su Vakarais.
Ką dar prieš keletą metų aptikdavo tik giliau Rusijos politika besidomintieji, tai šiandien neslepiama agresija ir pažadai pradėti karą prieš Vakarus tampa norma rusiškos medijos kanaluose. Viena vertus, nors toks atvirumas gali šokiruoti, tačiau reikia turėti omeny, jog tai skirta vietinei publikai su tikslu sukurti tariamai pseudoistorinį pagrindimą dabartinei agresyviai Kremliaus politikai. Kita vertus, žaidimas atviromis kortomis gali byloti apie Kremliaus desperaciją. Daugelis dalykų, kuriuos politiškai yra pasiekusi Maskva, buvo įgyvendinta melo ir dezinformacijos pagalba. Tikėtina, jog Rusijos atviravimas apie savo planus jos kaimynus ne išgąsdins, o privers rimtai pasiruošti juos atremti.
Tradiciškai svarbų dėmenį reabilituojant Molotovo-Ribbentropo paktą sudarė Baltijos šalių okupacijos neigimo naratyvas: „Itin akcentuojamas Baltijos šalių pasidavimas be šūvio, tarsi duodant suprasti, jog jų įsijungimas į SSRS gretas buvo savanoriškas. Tai tik darsyk parodo, kokį svarbų vaidmenį atliko Laisvės kovų dalyviai partizanai, ginklu įrodę Lietuvos valstybės tęstinumą ir nesitaikstymą su rusų okupacija.