Dezinformacijos veikėjai siekia įteisinti fiktyvius Rusijos referendumus

Pastarieji Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiai atkreipė prokremliškų veikėjų Lietuvoje dėmesį, bandant įteisinti Rusijos vykdomus fiktyvius referendumus okupuotose teritorijose ir melagingai kaltinant Vakarus išprovokavus konfliktą. Visose Baltijos šalyse dezinformacijos veikėjai ir toliau naudojo energetikos krizę, kad sumenkintų paramą Ukrainos pabėgėliams.

Ši apžvalga detalizuoja dezinformacijos naratyvų pokyčius, kurie buvo stebimei Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 19 – 25 d. Analizė parengta šiomis temomis:

• Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiai

• Sankcijų (neigiamos) ekonominė pasekmės

• Pabėgėliai

• Rusų bei rusakalbių mažumų padėtis

• Karinės grėsmės Rytų Europai/Karo išplitimo už Ukrainos ribų grėsmė

• Karinė pagalba Ukrainai

ESTIJA

Apžvalga:

• Estijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjai iš esmės palaiko Ukrainos sėkmę kovoje su Rusija. Todėl nebuvo pastebėta didelio dezinformacijos srauto apie Rusijos ir Ukrainos karo įvykius, mobilizaciją Rusijoje ar inscenizuotus „referendumus".

• Vietoje to kraštutinių dešiniųjų grupių diskursas buvo sutelktas į manipuliatyvią Estijos vyriausybės kritiką dėl „energetikos krizės" ir išaugusių pragyvenimo išlaidų. Jos taip pat ir toliau remiasi antimigraciniais naratyvais, apibendrindamos visus rusakalbius. Šią savaitę ypač pagarsėjo prieš pabėgėlius nukreipti pranešimai.

Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Estijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 900 socialinių interakcijų (social media interactions).

Dezinformacijos naratyvai Estijoje apie pabėgėlius

Dezinformaciniai naratyvai Estijoje apie sankcijų ekonominius padarinius ir kitas su Ukraina susijusias temas

LATVIJA

Apžvalga:

• Šią savaitę latvių žiniasklaidos aplinkoje aptikta tik keletas straipsnių su dezinformacija apie Rusijos ir Ukrainos karą. Juose dėl „energetikos krizės" buvo kaltinami korumpuoti ir trumparegiški Latvijos politikai arba bandoma sukelti visuomenės nuovargį dėl karo ir ukrainiečių pabėgėlių.

• Naratyvai, susiję su inscenizuotais „referendumais" okupuotose teritorijose, mobilizacija Rusijoje ir rusų migrantais, nebuvo pastebėti.

• Spalio 1 d. Latvijoje vyks parlamento rinkimai. Mūsų stebėsena rodo, kad rinkimuose dalyvaujantys populistiniai politikai - Aldis Gobzems ir Sandris Tocs - savo rinkimų kampanijose naudoja prokremlišką dezinformaciją, siekdami diskredituoti dabartinį politinį elitą ir mobilizuoti savo rinkėjus.

Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Latvijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 800 socialinių interakcijų (social media interactions).

Dezinformacijos naratyvai Latvijoje apie Ukrainos pabėgėlius ir ekonomines sankcijų pasekmes

Dezinformacijos naratyvai Latvijoje apie kitas su Ukraina susijusias temas

LIETUVA

Apžvalga:

• Pastarojo meto karo Ukrainoje įvykiai šią savaitę turėjo pastebimos įtakos Lietuvos dezinformacijos tendencijoms. Skirtingai nei ankstesnėmis savaitėmis, karo įvykiams ir galimybei karui išsiplėsti už Ukrainos ribų buvo skiriama daugiausia dėmesio.

• Apžvelgdami karo įvykius, prokremliški balsai kaltino Vakarus kariaujant su Rusija. Taip pat vyravo pranešimai, kuriais bandyta įteisinti „referendumus" dėl okupuotų teritorijų. Vietos dezinformacijos veikėjai citavo V. Putino pareiškimus, kad Vakarai atvirai agresyviai elgiasi Rusijos atžvilgiu ir yra kalti dėl nekaltų žmonių žūčių Ukrainoje, taip pat dėl „teroristinių išpuolių" Rusijos teritorijose. Taip pat buvo panaudotas Šoigu interviu, kuriame jis teigė, kad Ukrainai trūksta „patrankų mėsos" ir kad Vakarai iš esmės kariauja Ukrainoje.

• Teigiama, kad Lietuvos atsakas į mobilizaciją Rusijoje - greitojo reagavimo pajėgų įvedimas į aukštą parengtį ir sienų uždarymas Rusijos migrantams - yra agresyvus gestas, galintis išprovokuoti Rusiją imtis karinių veiksmų. Pastaroji politika taip pat buvo pateikiama kaip Lietuvos fašizmo ir rusofobijos įrodymas.

• „Energetikos krizė" buvo paminėta tik keliuose atskiruose straipsniuose. Ankstesnėmis savaitėmis ši tema buvo prorusiškos dezinformacijos darbotvarkės Lietuvoje viršūnėje.

• Toliau pasirodo pavieniai pranešimai, kuriais siekiama diskredituoti Ukrainos vadovybę, taip pat Andrių Tapiną ir Olegą Šurajevą.

• Šią savaitę nepastebėta dezinformacijos apie Ukrainos pabėgėlius ar karinę pagalbą Ukrainai.

• Facebook puslapiai „Teisininkas Jonas Kovalskis" ir "Pilietis" šią savaitę buvo ryškiausi prokremliški veikėjai. Jie buvo 9 iš 20 nustatytų dezinformacijos straipsnių autoriai. Tikėtina, kad abu puslapius valdantis asmuo yra Jonas Kovalskis. Nors jis labai aktyviai skelbė prorusišką dezinformaciją per visą stebėsenos laikotarpį, šią savaitę jo pranešimų buvo ypač daug.

Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukėv 6 200 socialinių interakcijų (social media interactions).

Dezinformaciniai naratyvai Lietuvoje apie Rusijos ir Ukrainos karo įvykius

Dezinformaciniai naratyvai Lietuvoje apie ekonomines sankcijų pasekmes

Dezinformaciniai naratyvai Lietuvoje apie rusų padėtį ir karo išplitimo už Europos ribų pavojų

Dezinformacijos naratyvai Lietuvoje kitomis su Ukraina susijusiomis temomis

Ukraine War Disinfo darbo grupė vienija 10 analitinių centrų ir tyrimų grupių, kurios be

perstojo stebi Kremliaus propagandą 11 šalių.

Mūsų partneriai: Civic Resilience Innitiative (Lietuva), Analyses and Alternatives (Bulgarija), Prague Security Studies Initiative (Čekija), GRASS (Sakartvelas), Atlatszo (Vengrija), MOST (Šiaurės Makedonija), Fakenews.pl (Lenkija), Slovak Security Policy Institute (Slovakija), Detector Media (Ukraina).