Invazijos į Ukrainą kontekste naratyvai apie Vakarų sankcijas Rusijai paplito plačiau nei bet kada anksčiau - viena iš penkių žinučių apie karą buvo skirta būtent ekonominėms sankcijoms. Pastebimos dvi pagrindinės temos: prorusiškas ir antivakarietiškas nuotaikas propaguojantys asmenys pabrėžia Rusijos galią, o pasisakantieji už "veiksmingą atsaką" į Rusijos agresiją teigia, kad sankcijos nėra pakankama reakcija, lemianti norimą rezultatą.
Atskirų valstybių apžvalga
Tarp stebimų ES narių didžiausią dalį (iki 31 proc.) dezinformacijos pranešimų Slovakijoje ir Vengrijoje, taip pat rusakalbiame Baltijos šalių segmente sudarė pranešimai, nukreipti prieš sankcijas. Vengrijoje ministras pirmininkas Viktoras Orbanas reguliariai skelbia prieš sankcijas nukreiptus pareiškimus, kuriuos po to transliuoja prorusiški veikėjai visame regione. Slovakijoje opozicijos politikai sankcijas naudoja dabartinei vyriausybei kritikuoti artėjančių parlamento rinkimų kontekste, be to, šis klausimas naudojamas jų euroskeptiškai darbotvarkei įgyvendinti. Visose Baltijos šalyse propagandistai, skelbiantys pranešimus rusų kalba, užsimena apie didėjančius būsto (dujų, šildymo) tarifus gyventojams ir tvirtina, kad prekybos ir transporto ryšiai su Rusija yra labai svarbūs vietos ekonomikai.
Lenkijoje Rusijos propaganda daugiausia dėmesio skiria iškraipytai istorijai, o sankcijų tema nėra labai aktuali. Birželio mėnesį pastebėta pranešimų, kuriuose abejojama sankcijomis, tačiau jų buvo nedaug ir jie nekėlė auditorijos susidomėjimo. Retos prieš sankcijas nukreiptos žinutės taip pat pastebėtos Čekijoje, ypač susijusios su energetikos klausimais ir vidaus politikos temomis.
Bulgarijoje ir Šiaurės Makedonijoje prokremliški pasisakymai dažnai remiasi Rusijos ar Vakarų politikais ir ekspertais, kad diskredituotų sankcijas. Bulgarijoje sankcijos dažniausiai minimos siekiant įrodyti, kad šalis pasirinko "neteisingą pusę", sutikdama būti viena iš Vakarų "marionečių".
Ši tema nėra paplitusi estų, latvių ir lietuvių kalbų segmentuose, nes neviršija 8 % visų žinučių. Latvijos ir Estijos auditorijos orientuojasi į kraštutinių dešiniųjų saugumo (net antirusiškų) ir prieš pabėgėlius nukreiptas programas, kurios nekoreliuoja su prieš sankcijas nukreiptu diskursu. Lietuvoje apie sankcijas pirmiausia diskutuojama Kaliningrado tranzito ginčo kontekste. Nors šis klausimas buvo išspręstas diplomatiniu keliu, tariamas "antirusiškos" politikos pavojus ir toliau plačiai diskutuojamas, o ekonominės sankcijos nurodomos kaip tiesioginis grėsmių Lietuvos saugumui šaltinis.
Gruzijoje nerimą kėlė tendencija, kad vis dažniau pagrindiniai veikėjai, įskaitant aukščiausio lygio vyriausybės pareigūnus, kartoja Rusijos naratyvus, esą Vakarai nori įtraukti Gruziją į karą, ir kaltina opozicines partijas padedant šiam sąmokslui. Dažnai pasigirsta žinučių prieš sankcijas, tačiau jomis dažniausiai siekiama prisidėti prie platesnio vaizdo apie neišvengiamą Rusijos pergalę ir trumparegišką, neproduktyvų Vakarų požiūrį į Rusijos ir Ukrainos karą.
Ukrainoje dezinformacija apie sankcijas siekiama pakirsti piliečių moralę ir pasitikėjimą Vakarų partneriais teigiant, kad Vakarai yra silpni ir susiskaldę, greitai pritrūksiantys pinigų ir ieškosiantys būdų, kaip grįžti prie įprastų santykių su Rusija. Prorusiški veikėjai tvirtina, kad Vakarų parama greitai baigsis ir Ukraina atsidurs akis į akį su savo ekonominiu žlugimu.
Pagrindiniai naratyvai
Rusijos propagandiniuose pranešimuose buvo pastebėti šeši pagrindiniai naratyvai.
1. ES šovė sau į koją
Frazę "sankcijų ginklu ES šovė sau į galvą" pirmą kartą pavartojo Dmitrijus Medvedevas 2022 m. liepos 12 d. Po savaitės ją pakartojo Viktoras Orbanas: "ES šovė sau į krūtinę". Šie pareiškimai sukėlė publikacijų su antraštėmis "ES šovė sau į ..." bangą, kuri plito ištisas savaites.
Šiame naratyve sankcijų poveikis ES ekonomikai vaizduojamas kaip katastrofiškas. Manipuliuojama statistiniais ir ekonominiais skaičiais, siekiant pernelyg sureikšminti neigiamas sankcijų pasekmes pačiai ES. Žinučių siuntėjai teigia, kad daugybė įmonių visoje ES bankrutuoja ir spaudžia vyriausybes atšaukti sankcijas, vaizduodami, kad spaudimas iš apačios į viršų yra milžiniškas, o sankcijų atšaukimas - neišvengiamas. Sankcijų politika kritikuojama dėl to, kad neatsižvelgiama į tai, jog ES ekonomika yra priklausoma nuo Rusijos tiekimo, ypač dujų, naftos ir kviečių. Savo straipsniuose kalbėtojai manipuliatyviai ignoruoja tokios priklausomybės saugumo trūkumus ir perdėtai sureikšmina sankcijų poveikį, palyginti su kitomis ekonominėmis jėgomis.
2. Sankcijos yra JAV karo prieš Rusiją dalis, o ES tik paklūsta
Šis naratyvas remiasi mitu, kad JAV kariauja prieš Rusiją, ir grindžia platesnius naratyvus apie JAV dominavimą Europoje ir vienybės trūkumą Vakaruose. ES vaizduojama kaip JAV marionetė, nes JAV nesirūpina pasekmėmis, su kuriomis susidurs Europos piliečiai, o sankcijos pateikiamos kaip JAV ir Rusijos ekonominio karo europiečių sąskaita dalis. Pasakojime netgi kad teigiama, jog Europoje yra jėgų, kurios bando priešintis "JAV diktatui", tačiau vyriausybes kontroliuoja "silpnesni, paklusnesni" asmenys.
3. Sankcijos provokuoja konfliktus
Remiantis šiuo naratyvu, Vakarai nepaliko Rusijai kito pasirinkimo, kaip tik ginti savo teisėtus interesus karinėmis priemonėmis.
4. ES ateitis bus šalta ir alkana
Propagandistai prognozuoja didėjančią infliaciją, recesiją ir didžiulę energetikos krizę Europoje, kartu pabrėždami dėl sankcijų atsiradusius energijos ir maisto produktų tiekimo apribojimus bei aukštas maisto ir kuro kainas. Skaičiais manipuliuojama ir jie sureikšminami, siekiant paveikti piliečių baimes, kad sunki padėtis atrodytų neįveikiama. Mėginimai naudoti alternatyvius energijos ir maisto šaltinius, pavyzdžiui, žaliąją energiją, vadinami beprasmiškais. Prognozuojama, kad iki rudens sezono pabaigos Europa "šliaužios atgal" į Rusiją. Šis pasakojimas grindžia platesnį Kremliaus propagandos rėmą, kad Rusija yra pasaulinė galybė, kurią Vakarai turi gerbti.
5. Sankcijos nekenkia Rusijai ir netgi ją stiprina
Stiprėjantis rublis pateikiamas kaip įrodymas, patvirtinantis Rusijos ekonomikos klestėjimą. Pagal šį naratyvą Rusija lengvai ras alternatyvių rinkų savo prekėms, pavyzdžiui, Indijoje ar Kinijoje, o gaunant mokėjimus alternatyviomis valiutomis jos ekonomika taps įvairesnė ir atsparesnė.
6. JAV ekonomika taip pat kenčia; JAV ieško būdų, kaip atkurti verslo santykius su Rusija
Pagal šį naratyvą JAV gyvena dvigubą gyvenimą: viena vertus, ji skatina Europą atkakliai taikyti sankcijas, tačiau yra pakankamai pragmatiška, kad išlaikytų prekybą su Rusija. Stebimoje žiniasklaidoje plinta netikros istorijos, "atskleidžiančios" slaptas Amerikos derybas ir prekybos susitarimus su Maskva. Teigiama, kad JAV ekonomikai kenkia jos taikomos sankcijos, o ji nori atkurti normalius ekonominius santykius su Rusija dėl didėjančių konkurencijos su Kinija mastų.