Kasmet Rusijoje pompastiškai gegužės 9-ąją švenčiama „Pergalės diena“ Kremliaus medijoje tapdavo dingstimi demonstratyviai apkaltinti Baltijos šalis neonacizmu, „rusofobija“ ir istorijos perrašinėjimu. Tradiciškai tai susilaukdavo nemažo dėmesio įvairiuose pro-kremliškuose interneto puslapiuose, tačiau šiemet ši tendencija nusilpo. Tai gali būti susiję su daugeliui žmonių vis akivaizdesniu Rusijos galybės nuosmukiu, ypač dėl silpstančio karinio pasirodymo Ukrainoje.
Tradiciškai Rusijoje ir jos įtakoje esančiose kraštuose Gegužės 9-oji, žyminti Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare, yra karinės pompastikos ir rusiško imperinio šovinizmo šventė. Tiesa, tokia ji buvo ne visada. Oficialiai pradėta švęsti tik 1964 m., kai valdžią Sovietų Sąjungoje paveržė Leonido Brežnevo šalininkai ir vėliau tikslingai buvo paversta sovietinės nacijos ideologijos kertine ašimi.
Iki tol Sovietų Sąjungoje tiek Antrasis pasaulinis karas, tiek jo pabaigą žyminti data einiams žmonėms iš esmės kėlė daugiausia neigiamas asociacijas. Stalino lengva ranka į mirtį pasiųstos kelios dešimtys milijonų žmonių, daugeliui sukėlė iš kartos į kartą paveldimą gilią psichologinę traumą. Su neigiamais prisiminimas kiekvienas dorojosi asmeniškai ir daugelis stengėsi juos ignoruoti bei slėpti pasąmonės gelmėse. Situacija pasikeitė, kai sovietinė propaganda išpopuliarino mitą, sukurdama kolektyvinę apgaulę apie didvyrišką sovietinę liaudį ir jos Pergalę „Didžiajame Tėvynės kare“.
Ilgainiui pergalės prieš „fašizmą“ mitas paradoksaliai buvo suderintas su nuolatine kova prieš tą patį „fašizmą“, prieš kurį jau tarsi buvo pasiekta pergalė. Tai virto esmine visos sovietinės imperijos teisėtumo ašimi.
Vėliau, XX a. pabaigoje Sovietų Sąjungos imperijai aptrupėjus, šią niekada nesibaigiančią didvyrišką kovą prieš „fašizmą“ paveldėjo ir mitą apie imperijos nenugalimumą atgaivino Vladimiro Putino režimas. Pompastiški Pergalės dienos paradai buvo vyšnaitė ant atgimstančio rusiško imperializmo torto.
Deja, per pastaruosius metus šį Kremliaus imperijos nenugalimumo mitą gerokai aplamdė įstrigęs rusų puolimas Ukrainoje. Ukrainiečių pasipriešinimas daugeliui sukrėtė įsivaizdavimą apie Maskvos imperijos nenugalimumą.
Šiemet Kremliui palankioje medijoje apie Pergalės dieną yra pastebimai mažiau informacijos nei ankstesniais metais. Tą galėjo lemti kelios priežastys.
Pirmiausia, mitas apie Kremliaus imperijos nenugalimumą ir akivaizdus jos silpnumas Ukrainoje sunkiai sudera net didžiausių imperialistų galvose. Todėl jau kuris laikas Kremliaus propagandos mašina kartoja teiginius, jog Rusija kariauja ne prieš Ukrainą, o prieš visą NATO – neva dėl to taip stringa šis puolimas. Viena vertus, taip stengiamasi nuslėpti didelius Rusijos kariuomenės nuostolius, nes kariniuose paraduose paprastai demonstruojama pažangiausia ginkluotė, dalis kurios jau yra sunaikinta, o likusi yra itin reikalinga Ukrainoje. Kita vertus, kuriama atmosfera, jog „didžioji tėvynė“ vėl yra pavojuje, todėl reikia deramo susikaupimo ir mažiau lengvabūdiško šventimo. Rusijos visuomenė pratinama prie minties, jog karas nesibaigs greitai bei gali pareikalauti asmeninės aukos iš daugelio. Be to, siekis apriboti Gegužės 9-osios renginius galėjo kilti ir iš baimės, kad jie gali tapti potencialiu pasipiktinimo židiniu dėl didelio Rusijos aukų skaičiaus Ukrainoje. Kai kurie ekspertai netgi svarstė, jog dronų smūgiai Kremliui praeitą savaitę galėjo tapti dar viena dingstimi nukelti dalį šventimų ar bent sumažinti jų mastą visoje Rusijoje.
Debunk.org atliktos analizės duomenimis, 2023 m. balandžio 18 – gegužės 1 d. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 47 turinio vienetai, kuriuose buvo aptikta dezinformacijos apie Lietuvą Pergalės dienos (Gegužės 9-osios) kontekste. Tai yra du su puse karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (125 publikacijos).
Nepaisant sumenkusio masto, skambių kaltinimų Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tikrai netrūko. Įspūdingiausia žinia tapo pasirodę kaltinimai Lietuvai, jog ji su Ukraina derina būsimo kontrpuolimo planus bei ketina įvykdyti teroristinį aktą Karaliaučiaus srityje Gegužės 9-osios proga. Tarp viešų svarstymų, jog artėjant Pergalės dienai, gali kilti vis daugiau teroristinių išpuolių, siekiant sugadinti žmonėms šventę. Iliustruoti šiam scenarijui buvo pasitelktos nesenos istorijos apie sabotažo grupių veiklą Briansko regione ir „keistą nutikimą“ Lietuvos pasienyje esančiame Nemano miestelyje, kur neva priešiškų jėgų dronas numetė savadarbį sprogmenį daugiabučių mikrorajone.
Anot mk.ru kalbinto Karinių ir politinių konfliktų tyrimo centro vadovo Andrejaus Klincevičiaus „priešas gegužės 9 d. rengia didelę provokaciją su proveržiu gilyn į mūsų teritoriją“. Šis smūgis gali būti smogtas iš Baltijos šalių ar Lenkijos teritorijos, kur vyksta Ukrainos kariuomenės mokymai. Nors Lenkija neva nori karo su Rusija, ji nedrįs jo pradėti, nes puikiai supranta, kad Europa neseks paskui ją į „branduolinį pragarą“ ir ten bus tiesiog sunaikinta. „Tuo tarpu Baltijos šalys niekada nebuvo nepriklausomos ir išsivysčiusios valstybės. Viskas, ką jos turėjo – pramonė, atominės elektrinės – jau uždaryta. Todėl jos neturi kito pasirinkimo, kaip tik parduoti save kaip trampliną puolimui prieš Rusiją. Ir jos greičiausiai to imsis, nes tai bepročiai žmonės. [...] Teroristais gali būti ir pabėgėliai iš Rusijos, kurie nesunkiai įvykdytų sabotažą mažame miestelyje Lietuvos pasienyje“, – rašoma mk.ru portale.
Kadangi analogiška tema buvo nagrinėjama ir kituose portaluose (kaip pvz. aif.ru, lenta.ru), tai veikiau buvo ne vieno eksperto pasvarstymai, o koordinuotas veiksmas, siekiant savos visuomenės akyse kurti pateisinimą galimiems ateities išpuoliams prieš Lietuvą ir jos kaimynes. Maža to, tarsi pagrindžiant lietuvių, kaip teroristines nuotaikas puoselėjančios tautos įvaizdį, buvo išleistos publikacijos apie tariamus Lietuvos laisvės kovotojų vykdytus „nusikaltimus“ prieš sovietinę liaudį.
SSRS karinės kontržvalgybos būrio Smerch 80-mečiui pažymėti skirtose publikacijose buvo kartojama klišė neva lietuvių partizanai, vadinti Miško Broliais, aktyviai veikė, stengdamiesi kuo labiau apsunkinti sovietų valdžios gyvenimą organizuodami terorą. Jie puolė iš pasalų, baugino gyventojus ir žudė ne tik sovietinius aktyvistus, bet ir jų šeimas. Pasakojama, jog Lietuvos partizanai elgėsi lygiai kaip ir ukrainiečių nacionalistai, kurie paimtus į nelaisvę sovietinius kareivius ketvirčiuodavo ar pjaustydavo pjūklais.
Neigiamo dėmesio susilaukė ir kaimynai iš Latvijos ir Estijos. Anot pro-kremliškos medijos, Baltijos šalys tapo pirmosiomis buvusiomis SSRS narėmis, kurios beveik visiškai išnaikino sovietų monumentaliojo meno palikimą. Buvo minimas ir Aleksandro Puškino paminklo pašalinimas iš Rygos centre esančio parko, ir balandžio 20 d. (demonstratyviai pabrėžiant Adolfo Hitlerio gimimo metinių datą) latvių priimtas draudimas viešai švęsti Pergalės dieną, ir Estijos parlamento išleistas įstatymas, leidžiantis porai savaičių prieš Pergalės dienos minėjimą policijai savarankiškai interpretuoti, kas yra priešiški simboliai ir taip faktiškai uždrausti rusiškų imperialistų pamėgtus simbolius – Georgijaus juosteles, sovietines ir Rusijos vėliavas.
Latvių veiksmai buvo sutikti labai skaudžiai – Puškino paminklo pašalinimą komentavo Rossotrudnichestvo vadovas Jevgenijus Primakovas, o draudimą švęsti Gegužės 9-ąją – valstybės Dūma ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
J. Primakovas pareiškė, jog Rygos miesto tarybos sprendimas nugriauti paminklą rusų poetui Aleksandrui Puškinui yra „eilinis beprotybės pavyzdys ir jei latviai nori įveikti rusų paveldą Rygoje, jie turėtų nugriauti ir šalies pramonę, ir patį Latvijos valstybingumą“, turėdamas omenyje tai, jog neva Latvijos valstybė yra išskirtinai sovietinis kūrinys.
Rusijos Federacijos Dūma išplatino pranešimą, jog Latvijos sprendimas drausti Pergalės dienos renginius „yra dar vienas žingsnelis link nacizmo rehabilitavimo, dar vienas žingsnis link bendros istorijos iškraipymo, dar vienas žingsnis, įžeidžiantis didvyriškų protėvių atminimą“.
M. Zacharova teigė, jog minėtas draudimas yra „dar vienas įrodymas, kad Latvijos įstatymų leidėjai tarnauja valdančiojo neonacių elito revanšistiniams siekiams. Gegužės 9-oji jiems yra ne pergalės, o pralaimėjimo diena. O mums – pergalės prieš fašizmą ir nacizmą diena“. Ir pridūrė, jog Latvijos parlamentas neatstovauja visiems Latvijos gyventojams, nes didelei daliai gyventojų yra atimta pagrindinė demokratinė teisė dalyvauti rinkimuose ir jie negali nulemti aukščiausios šios šalies įstatymų leidžiamosios institucijos sudėties.
Padidintas dėmesys Latvijos veiksmams rodo, jog Maskva jaučia prarandanti savo įtaką net ir iki tol pažeidžiamiausia laikytai Baltijos regiono valstybei. Dauguma publikacijų apie Gegužės 9-osios renginius buvo vienokia ar kitokia kritika Lietuvai ir jos Baltijos kaimynėms, viena kitą kopijuojant ir lenktyniaujant, kas neva labiau pasižymės perrašinėjant istoriją, paniekinant pergalę prieš nacizmą, labiau įtvirtins rusofobiją ir represijas kitaminčių atžvilgiu. Šios lenktynės vyksta tariamai dėl Baltijos šalių vadovybės politinės priklausomybės nuo JAV, o tai neatspindi tikrųjų visuomenės interesų – eiliniai žmonės vis tiek minės Pergalės dieną, nors ir slaptai.