Ukrainos karinis puolimas buvo pagrindinis Kremliaus propagandistų Estijoje akcentas, kurie stengėsi paneigti Ukrainos sėkmę mūšio lauke, kartodami senus teiginius, kad Rusija dar nepanaudojo savo pilnų pajėgumų. Latvijoje ir Lietuvoje dezinformacijos skleidėjai ir toliau kaltino Vakarų sankcijas dėl ekonominės krizės, manipuliatyviai nukreipdami dėmesį nuo Rusijos karinės agresijos.
Ši apžvalga detalizuoja dezinformacijos naratyvų pokyčius, kurie buvo stebimei Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje 2022 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d. Analizė parengta šiomis temomis:
Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiai
Sankcijų (neigiamos) ekonominė pasekmės
Pabėgėliai
Rusų bei rusakalbių mažumų padėtis
Karinės grėsmės Rytų Europai/Karo išplitimo už Ukrainos ribų grėsmė
Karinė pagalba Ukrainai
ESTIJA
Apžvalga:
Šią savaitę Rusijos propagandos dėmesio centre vėl atsidūrė fronto linijos įvykiai. Daug dėmesio skirta Ukrainos puolimui prie Chersono: Kremliaus remiami veikėjai vieningai neigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę ir toliau kartojo gerai žinomą teiginį, kad Rusija nekovoja visu pajėgumu.
Taip pat buvo išsamiai rašoma Apie TATENA stebėjimo vizitą Zaporožės atominėje elektrinėje ir, remiantis šiuo vizitu, Ukraina buvo vėl kaltinama dėl AE ir netoliese esančio Enerhodaro miesto apšaudymo.
Šią savaitę taip pat buvo sustiprinta prieš pabėgėlius nukreipta informacija. Pagrindiniai naratyvai išlieka tie patys: i) ukrainiečiai yra rusakalbiai, taigi faktiškai – rusai; ii) ukrainiečiai remiami Estijos piliečių gerovės sąskaita; iii) visuomenė vis labiau pavargsta nuo ukrainiečių pabėgėlių.
Taip pat užfiksuoti pavieniai grasinimai, kad Rusija užpuls NATO valstybes dėl to, kad jos tiekia Ukrainai ilgo nuotolio raketas HIMARS. Be to, buvo retransliuojami Sergejaus Lavrovo perspėjimai apie Rusijos „atsakomąsias priemones" prieš „rusofobiškas" Baltijos šalis.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Estijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 4 200 socialinių interakcijų (social media interactions).
LATVIJA
Apžvalga:
„Energetikos krizė" ir infliacija, kurią, prorusiškų veikėjų teigimu, sukėlė sankcijos, vėl buvo Latvijos propagandos dėmesio centre. Visame regione naratyvai buvo nuoseklūs: visas dabartines ekonomines „nelaimes" sukėlė klaidinga, nepragmatiška ir trumparegiška antirusiška politika. Taip propagandistai manipuliatyviai nukreipia dėmesį nuo Rusijos karinės agresijos ir perdėtai sureikšmina neigiamą sankcijų poveikį vietos ekonomikai.
Šią savaitę Baltijos šalyse pastebima tendencija, kad prokremliškoje propagandoje beveik visiškai išnyko „rusofobijos" tema. Toliau tęsime stebėseną, kad nustatytume, ar tai pavieniai svyravimai, ar reikšmingas posūkis propagandiniame diskurse.
Kas savaitę pastebimi pavieniai, bet reguliarūs pranešimai, diskredituojantys ukrainiečių pabėgėlius.
Nacionalinėje televizijoje prasidėjo priešrinkiminiai debatai. Juose argumentus, kuriuos paprastai naudoja prokremliški aktoriai (pavyzdžiui, kaltinti vyriausybę dėl „energetikos krizės" arba remti Ukrainą Latvijos saugumo ir gerovės sąskaita), perėmė populistiniai politikai ir įtraukė juos į pagrindines politines diskusijas.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Latvijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 900 socialinių interakcijų (social media interactions).
LIETUVA
Apžvalga:
Labiausiai pastebima dezinformacijos naratyvų tendencija - nuolatinis dėmesys Vakarų šalių ekonominei padėčiai, ypač „energetikos krizei" ir infliacijai. Rusijos ir Ukrainos karo įvykiams, kuriems anksčiau buvo skiriama daug dėmesio, šią savaitę dezinformacijos veikėjai skyrė jo gerokai mažiau.
Propagandistai pabrėžė neigiamas Lietuvos ekonomikos tendencijas („energetinė krizė", sumažėjęs Klaipėdos uosto krovinių srautas ar „Achemos" gamyklos veiklos sustabdymas) ir manipuliatyviai teigė, kad dėl to kalta tik klaidinga ir trumparegiška Lietuvos vyriausybės politika. „Associated Press“ straipsniai buvo dekontekstualizuoti, siekiant parodyti, kad Vakarai slapta prekiauja su Rusija. JAV vaizduojama kaip dviveidė per teiginius, kad pelnosi iš karo ir prekybos su Rusija, tuo pat metu įtikinėdama kitas valstybes įvesti Rusijai griežtesnes sankcijas savo ekonominių interesų sąskaita.
Keliuose straipsniuose buvo aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiai. Prokremliškos dezinformacijos veikėjai kartojo teiginį, kad Rusija užpuolė Ukrainą, nes ši buvo pasirengusi pulti pirmoji; jie taip pat pakartojo FSB pareiškimą, kad Darją Duginą nužudė Ukrainos specialiosios tarnybos.
Šią savaitę vėl pasirodė dezinformacija apie ukrainiečių pabėgėlius, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad ukrainiečių pabėgėliams neva teikiama pirmenybė prieš lietuvius.
Šią savaitę taip pat vėl pasirodė pasakojimas, kad Lietuva eskaluoja karą. Visais trimis nustatytais atvejais Lietuva buvo kaltinama „kvaila ir provokuojančia" užsienio politika, kuri tik eskaluoja konfliktą su Rusija ir kitomis šalimis.
Šią savaitę sovietinių paminklų dekonstravimui regione nebuvo skirta daug dėmesio.
Dezinformacinėje Lietuvos žiniasklaidos aplinkoje ir toliau skleidžiami įvairūs sąmokslai: i) biologinės laboratorijos ir kiti Vakarų eksperimentai Ukrainoje; ii) Zelenskis yra narkomanas; iii) Vakarų žiniasklaida manipuliuoja žmonėmis ir meluoja apie karą; iv) karas pradėtas siekiant patenkinti karinės pramonės interesus; v) Lietuvos valdžia karu naudojasi siekdama apriboti savo piliečių laisves.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 900 socialinių interakcijų (social media interactions).
Ukraine War Disinfo darbo grupė vienija 10 analitinių centrų ir tyrimų grupių, kurios be
perstojo stebi Kremliaus propagandą 11 šalių.
Mūsų partneriai: Civic Resilience Innitiative (Lietuva), Analyses and Alternatives (Bulgarija), Prague Security Studies Initiative (Čekija), GRASS (Sakartvelas), Atlatszo (Vengrija), MOST (Šiaurės Makedonija), Fakenews.pl (Lenkija), Slovak Security Policy Institute (Slovakija), Detector Media (Ukraina).