Kovo 15-ąją dieną buvo minima Lietuvos Žydų Gelbėtojų diena. Tądien prieš 58-erius metus Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. O kitąmet minėsime 80-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, Tarptautinę Holokausto Atminimo dieną. Suvokus siaubingą Holokausto palikimą, šios datos tapo dalimi Vakarų pastangos paversti žydų tautos genocidą pamoka apie šovinizmo ideologijos grėsmes bei galimas pasekmes ateities kartoms. Sekant Vakarų pavyzdžiu, Rusijoje Holokaustas buvo pripažintas žydų tautos tragedija, deja, ilgainiui tai nevirto pamoka apie šovinizmo pragaištingumą.
Apskritai, tiek SSRS gyvavimo laikotarpiu, tiek ir dabartinėje Rusijoje daugelis svarbių politinių įvykių bei sąvokų įgaudavo skirtingų prasmių, nei likusiame pasaulyje. Pagrindiniai to tikslai iš esmės būdavo du – valdančiojo Kremliaus režimo veiklos pateisinimas ir jo priešų diskreditavimas. Išimtimis netapo ir Holokausto, antisemitizmo, nacizmo ar panašios sąvokos.
Didžiausia šovinizmo sukurta žmonijos nelaimė – Holokaustas – Rusijoje nevirto istorine pamoka saugotis šios ideologijos keliamų pavojų. Paradoksalu, bet Maskvos propagandistai sugebėjo sukurpti pasaką, jog iš Kremliaus imperijos gniaužtų pabėgusios Rytų ir Vidurio Europos šalys neva yra didžiausios nacizmo ir antisemitizmo skleidėjos. Tai būtent tos šalys, kurios šiandien garsiausiai pasauliui skelbia apie atgimusį šovinizmo gaivalą, dabartinio Rusijos režimo pavidalu.
Debunk.org dezinformacijos analizės centro tyrimo duomenimis, per 2023 m. didžiausią sklaidą turinčių Kremliaus režimui palankių asmenų valdomuose portaluose buvo publikuoti 173 turinio vienetai, kuriuose aptikta klaidinančios informacijos antisemitizmo tematika tiek Lietuvos istorinių įvykių, tiek ir šiandienės Lietuvos politikos vertinime. Tai yra beveik tiek pat kaip ir 2022-aisiais (178 publikacijos).
Suprasdami, jog Vakaruose Holokausto neigimo ar kitos antisemitizmo apraiškos yra vertinamos labai jautriai, Maskvos propagandistai naudojasi šiomis temomis noriai skleisdami būtus ir ypač nebūtus kaltinimus Lietuvai ir kitoms artimiausioms kaimynėms.
Tendencija, kaltinant nacizmu diskredituoti politinius oponentus, ypač sustiprėjo Vladimiro Putino eros laikotarpiu. Prisiminkime, jog Putinas didžiausia XX a. geopolitine katastrofa įvardijo SSRS imperijos žlugimą, kuri savo esybe buvo rusiško šovinizmo idėjos nešėja. Patogiai nutylėdamas, jog tame pačiame XX a. įvyko net du pasauliniai karai bei minėtasis Holokaustas. Tai nedviprasmiškas teiginys, rodantis prioritetą žmogaus orumo nepaisančiai šovinistinei-imperinei ambicijai.
Pagrindinis naratyvas, kurį dažniausiai kartojo Kremliui palanki medija teigia, jog Baltijos šalyse ir apskritai Vakaruose kyla nauja nacizmo, antisemitizmo ir „rusofobijos“ banga. Tam toną užduoda pats Putinas, cituotas 2023 m. rugsėjo 5 d. tekste Rossijskaja Gazeta tinklapyje: „Dabartiniai to meto iššūkiai rodo, kad 1945 m. nacizmas buvo nugalėtas, bet ne sunaikintas. Jis vėl pasireiškia ta pačia rusofobija ar antisemitizmu, o nacių nusikaltėlių šlovinimas, tiesioginė nacizmo propaganda, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir Ukrainoje, jau tapo norma. Tarsi Niurnbergo niekada nebūtų buvę“.
Svarbu pastebėti, jog pagrindinis šio naratyvo motyvas – įteigti visuomenei asociaciją, jog tai, ką patyrė žydai tarpukariu ir Antrojo Pasaulinio karo metu, šiuo metu neva patiria ir rusai – tiek buvusiose sovietinėse kolonijose, tiek visuose Vakaruose. Nesigėdijama pabrėžti, jog „rusofobija“ ypač išaugo po „specialiosios karinės operacijos“ pradžios, nesivarginant paaiškinti, jog daugeliui kilo natūralus pasipiktinimas dėl rusų kariuomenės vykdomų nusikaltimų žmogiškumui.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos puslapis rugsėjo 29 d. publikavo savo atstovo prie ESBO pareiškimą, kuris aiškiau įgarsina Kremliaus poziciją, kad vakarykštis antisemitizmas yra šiandieninė „rusofobija“: „Neonacizmas ir rusofobija tapo norma ne tik Kijevo režimui, bet ir Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai, padėtis ten pasiekė naują absurdo lygį. Ne kartą atkreipėme dėmesį į visišką rusų ir rusakalbių gyventojų diskriminaciją, sovietinio istorinio ir memorialinio paveldo naikinimą, taip pat į tikrą karą prieš mirusiųjų dvasias“.
Galima pastebėti, jog kurpiamas ruso, kaip XXI a. aukos, įvaizdis. Apskritai, aukos vaidmuo yra persismelkęs per oficialiojo Kremliaus skleidžiamą pasaulėžiūrą. O šalia apsiskelbimo auka kuriama aliuzija, jog galimos ir pateisinamos bet kokios tariamos savigynos priemonės, kokias bepasirinktų Rusijos valdžia.
Kitas svarbus dažnai kartotas naratyvas – neva Holokaustą savo rankomis vykdę asmenys Lietuvoje yra garbinami kaip nacionaliniai didvyriai. Kremliui pavaldžioje medijoje kuriamas įspūdis, jog Lietuvoje dominuoja Holokaustą vykdžiusių, antisemitinių asmenybių garbinimo kultas. Daugiausia dėmesio tradiciškai susilaukė Jono Noreikos, Adolfo Ramanausko, Kazio Škirpos, Juozo Krištaponio asmenybės. Tiesa, šįsyk šešėlis mestas net ir Vytauto Landsbergio tėvo. Pavyzdžiui Sputnik sausio 27-ąją, Tarptautinės Holokausto aukų dienos proga, rašė, jog „tam tikrais duomenimis“, jis nacių okupacijos metais laikinojoje vyriausybėje ėjo komunalinio ūkio ministro pareigas ir tiesiogiai dalyvavo nusavinant žydų turtą. Taip pat buvo minimas laiškas Adolfui Hitleriui, kur jis neva dėkojo fiureriui už „išvadavimą iš sovietų okupacijos“. Padaryta išvada, jog nors jis žydų nešaudė, tačiau „prie genocido prisidėjo“, o šiandien jo sūnus ir vaikaitis valdo Lietuvą. Taip tarsi leidžiama skaitytojui susivokti, jog tariamų antisemitų valdoma valstybė būtinai yra nacistinė.
Debunk.org tyrimo duomenimis, svarbu pastebėti, jog neigiamų žinučių apie Lietuvą publikavimas didžiausią sklaidą turinčiuose rusiškuose portaluose sutapdavo su svarbiomis istorinėmis datomis. Tikslinga dezinformacija skelbta Holokausto aukų atminimo ir Pergalės dienos progomis, neva primenant, jog Lietuva yra žydšaudžius garbinanti, „rusofobiška“, dėl pergalės prieš nacizmą apgailestaujanti valstybė. Be to, birželio 15 d. Sputnik ir rugpjūčio 22 d. RIA Novosti (t. y. per 1940-ųjų birželio okupacijos metines ir Molotovo-Ribbentropo pakto metinių išvakarėse) publikavo informaciją apie FBS išslaptintus dokumentų paketus, tariamai siejančius Baltijos šalių rezistenciją su Holokausto vykdymu.