Balandį prokremliškoje medijoje labai suaktyvėjo dezinformacija – siekiama diskredituoti Baltijos šalių siekį atsijungti nuo sovietinio BRELL tinklo, o daugiau nei dešimtmetį uždarytą Ignalinos AE vadinama esant gerokai didesne ekologine grėsme nei Astravas.
DebunkEU.org ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m. balandį 176 (40.09% iš 439 visų straipsnių apie Astravo AE) rasta klaidinančios informacijos. Tai yra kiek mažiau palyginus su kovo mėn. kuomet dezinformacija sudarė 44,04% išnagrinėto srauto.
Atliekant tyrimą pastebėtos kelios dezinformacijos bangos. Pirmoji kilo dėl Seime pradėtų svarstymų įstatymiškai suvaržyti įmones, kurios prisidėjo prie Astravo AE statybų. Įstatymas įpareigotų vykdyti privalomus įmonių, dirbančių su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, patikrinimus. O tai apribotų įmonių, potencialiai keliančių grėsmę šalies interesams, veiklą Lietuvos rinkoje. Siekdami diskredituoti šią iniciatyvą skirtingi Sputniknews portalai pasigavo vieno įtakingo opozicijos Seimo nario žodžius, kad Lietuvos valdžiai neva reikėtų atsikratyti per didelio jautrumo „kai kuriems klausimams“ ir paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.
Kitas įvykis, sukėlęs didžiausią ažiotažą Kremliaus remiamoje spaudoje – tariamai nulaužtas oficialus Astravo AE internetinis puslapis. Skelbta, kad kibernetinė ataka įvyko balandžio 25-ąją, 30-ųjų Černobylio katastrofos metinių išvakarėse. Tai veikiausiai tiesiogiai susiję dalykai.
Didžioji dalis Kremliui palankių medijos kanalų (kaip pvz.: Rt.com, Ria.ru, Rambler.ru, Vesti.ru, Gazeta.ru) paskelbė tik trumpas žinutes, konstatuojančias, kad įvyko kibernetinė ataka ir neva paskelbta klaidinanti informacija. Tačiau kita dalis portalų (kaip pvz.: Mk.ru, Rbc.ru, Lenta.ru), kurie, beje, praeitą rudenį po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų aktyviai kritikavo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdytą smurtą prieš taikius protestuotojus, pateikė daugiau detalių apie tariamų hakerių paskelbtą informaciją: pavyzdžiui, kad visą informaciją paskelbė patys elektrinės darbuotojai, kurie baiminasi dėl savo saugumo, nes dėl begalės incidentų, kurių dalis buvo sėkmingai nuslėpti, Astrave gali pasikartoti Černobylio tragedija. Taip pat yra nerimaujama, jog elektrinė buvo statoma ir atidaryta skubotai, nepaisant saugumo reikalavimų, todėl elektrinės darbuotojai ryžosi paskelbti šią informaciją, nes rimtesnio incidento atveju labiausiai nukentėtų būtent jie. Maža to, po kelių dienų Kremliui palankioje medijoje pasirodė pranešimai, kad neva puslapį nulaužę nusikaltėliai dirbo iš Lietuvos.
Paminėtina, kad tą pačią dieną, Černobylio katastrofos išvakarėse, Baltarusijos valstybiniame TV kanale Belarus-1 pasirodė reportažas, diskredituojantis Lietuvos poziciją dėl Astravo AE. Reportaže kartota, kad Vilnius nuolat puldinėja elektrinę Astrave ir pradėjo ištisą informacijos kampaniją. Negana to, uždaryta Iganilos AE įvardyta kaip tikroji grėsmė regioniniam saugumui. Tokia retorika parodo Baltarusijos valdžios poziciją – prikuriant turinio ir pritempinėti prie aktualijų ir taip nukreipti dėmesį nuo savo nekompetencijos ir nuolat besikartojančių incidentų Astrave.
Kremliui palanki medija pro akis nepraleido ir Černobylio katastrofos metinių dieną Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos paskyroje „Facebook“ paskelbtos žinutės, jog pasaulis neišmoko Ukrainoje įvykusios tragedijos pamokų, nes 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės statoma Astravo AE, neatitinkanti tarptautinių branduolinio saugumo konvencijų. Ria.ru, Izvestia.ru, Regnum.ru ir kiti naujienų portalai šį pareiškimą pateikė kaip tariamos panikos kėlimą, kuriant neva nepagrįstas paraleles tarp Černobylio ir Astravo elektrinių, kai pastaroji esą atitinka visus saugumo standartus.
Trečioji dezinformacijos banga sutapo su Baltarusijos vyriausybės pareiškimu, kad Lietuvos atstovai atsisakė dalyvauti viešuosiuose svarstymuose prieš išduodant licenciją pradėti pramoniniu būdu eksploatuoti Baltarusijos AE 1-ajį bloką. Kremliui palanki medija pabrėžė, kad Lietuva neva darsyk parodė, jog neracionaliai priešinasi Astravo elektrinės projektui ir maža to, vykdo į Baltarusijos įvaizdį nukreiptą dezinformacijos kampaniją.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo retorika apie pačios Lietuvos branduolinės energetikos projektus. Iš vienos pusės, pabrėžiama, kad Lietuva priešinasi Astravo AE iš tariamo pavydo, nes pati negalėjo atlaikyti Europos Sąjungos spaudimo ir uždarė seną, bet neva saugią Ignalinos elektrine ir nesugebėjo įgyvendinti ambicijų pastatyti Visagino AE. Iš kitos pusės imta kartoti, kad Ignalinos AE uždarymas vykdomas neskaidriai, nesilaikant saugumo reikalavimų, kas esą kelia daug didesnę ekologinę problemą nei elektrinė Astrave.
Tyrimo duomenimis, naratyvai nukreipti prieš Lietuvos vyriausybę, Baltijos šalis ir Europos Sąjungos skylančią vienybę balandžio mėnesį buvo platinami aktyviausiai. 79.5% iš visų peržiūrėtų straipsnių buvo parašyti rusų ir 20,5% lietuvių kalba. Sputniknews.ru, sputniknews.lt ir baltnews.lt publikavo daugiausiai straipsnių apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, o didžiausią auditorijos dalį (45%) sutraukė ria.ru, rambler.ru ir riafan.ru.
