Lietuvoje internetiniai sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų kopijas bei netikras jų „Facebook“ paskyras ir kviečia investuoti į netikras investavimo platformas, taip siekdami išvilioti pinigus iš Lietuvos bei kaimyninių valstybių piliečių. Nenustatyti asmenys išnaudoja LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, Estijos nacionalinio transliuotojo ERR, Estijos laikraščio „Eesti Päevaleht“, taip pat „Ignitis“ bei „Orlen Lietuva“ prekės ženklus, kurdami netikras jų paskyrų kopijas, kuriose talpinamos netikros reklamos šių prekės ženklų vardu.
ĮVADAS
Pagrindinis reklamų tikslas - apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į fiktyvias investavimo schemas per netikras „Facebook“ paskyras. Atkreiptina, jog internetiniai sukčiai naudoja netikras arba klonuotas paskyras, kurios veda „Facebook“ vartotojus į internetinius puslapius su straipsniais, kurie atkartoja žinomų lietuviškų naujienų portalų vaizdinius elementus (tokius kaip lengvai atpažįstamas logotipas, svetainei būdingas šriftas, priekiniam ženklui unikali internetinio puslapio struktūra ir t.t.).
Analizės metu nustatyta, jog minėtų prekės ženklų vardu skelbiamos apsimetėliškos reklamos Lietuvos „Facebook“ vartotojams buvo parodytos daugiau kaip 5,1 milijono kartų, įskaitant ir kitas „Meta“ platformas, „Instagram“ ir „Messenger“, kuriuose reklamos taip pat buvo rodomos.
Pažymėtina, jog tikslinė fiktyvių reklamų auditorija - ne tik Lietuvos, bet ir kitų Vidurio bei Vakarų Europos piliečiai. Tyrimo metu nustatyta, jog netikrose reklamose viešinamos antraštės, grafiniai elementai bei fiktyvus puslapiai skelbiami lietuvių, estų, latvių, lenkų, čekų, vokiečių, olandų ir rusų kalbomis. Svarbu paminėti ir tai, jog vaizdiniai, asmenys ar istorijos atsispindinčios minėtose reklamose nėra parenkami pagal universalų šabloną, bet atrenkami bei adaptuojami atsižvelgiant į regiono specifiką ar tuo metu vykstančias politines ar kriminalines realijas.
Tyrimo metu užfiksuota:
93 „Facebook“ paskyros, kuriomis pasinaudodami, sukčiai publikuoja apsimetėliškas reklamas.
81 svetainės adresas, impersonuojantis lengvai vartotojų atpažįstamus prekės ženklus.
568 publikuojamos apsimetėliškos reklamos.
7,5 milijono kartų parodytos reklamos.
Kaip veikia ši dezinformacijos ir sukčiavimo schema:
1. Kuriamos didžiųjų portalų dizaino ir turinio kopijos.
Norint įtikinti kuo daugiau ant fiktyvios puslapio nuorodos paspaudusių vartotojų, jog puslapis iš tiesų yra susijęs su vienu ar kitu prekės ženklu, sukčiavimo schemas organizuojantys asmenys stengiasi kuo tiksliau imituoti originalius puslapius atvaizduojančius grafinius elementus, šriftus ar kitus su momentiniu prekės ženklo atpažįstamumu susijusius vaizdinius elementus. Turinys dažniausiai susijęs su žiniasklaidoje plačiai aptariamomis, skandalingomis, aktualiomis bei socialiai jautriomis temomis, tokiomis kaip: kriminalinės naujienos, pensijų ir invalidumo išmokos, finansinės padėties šalyje apžvalgos ar staigaus praturtėjimo sėkmės istorijos.
2. Pasirenkamos skandalingiausios naujienos Lietuvoje, manipuliuojant jų turiniu taip, kad skandalas atrodytų susijęs su neva atskleista galimybe labai daug uždirbti. Vartotojų dėmesiui pritraukti, fiktyvias investavimo schemas platinantys asmenys naudojasi didžiausią susidomėjimą viešojoje erdvėje generuojančiais įvykiais. Atkreiptina, jog šokiruojančios, tačiau tikros istorijos yra tikslingai iškreipiamos, įtraukiant vieną ar daugiau su finansais ar materialine gerove susijusių elementų. Tokiu būdu patiklūs bei mažiau finansiškai raštingi socialinių tinklų vartotojai yra lengvai įtraukiami į fiktyvias investavimo schemas, žadančias staigų uždarbį, tuo pat metu pateikiant fiktyvų sugretinimą su realia, vartotojui jau žinoma ir girdėta istorija.
3. Įsigyjama panašiai į naujienų portalus skambančių domenų pavadinimų. Didėjant vartotojų skaitmeniniam raštingumui, dalis „Facebook“ turinio vartotojų atkreipia dėmesį į internetinio puslapio adresą/domeną (angl. domain). Tačiau svarbu paminėti, jog sukčių naudojamos technikos vartotojui apgauti taip pat darosi vis įmantresnės. Didžioji dalis išanalizuotų fiktyvių puslapių buvo sukurti naudojant panašiai į naujienų portalus skambančių domenų pavadinimus, apsimetant „LRT“, „Delfi“, „InfoTV“. Dažnai naudojami naujienų faktą ar informacijos pasiekiamumą indikuojantys žodžių kratiniai, tokie kaip: „naujienos“, „Lietuvoje“, „info“, „dienraštis“.
4. Naudojantis žinomais prekės ženklais, sukuriami netikri „Facebook“ puslapiai, juose talpinamas turinys.
Siekdami didinti netikrų žiniasklaidos straipsnių matomumą, sukčiai kuria fiktyvius „Facebook“ puslapius, kurie taip pat apsimeta minėtais prekės ženklais. Stengiamasi imituoti tiek turinio, pvz., teksto stilistiką, tiek vaizdo elementus, kurie sukeltų kiek įmanoma mažiau abejonių vartotojui dėl paskyrų ir turinio tikrumo.
5. Paleidžiamos „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ reklamos, kuriomis siekiama „užkabinti“ piliečius ir paskatinti paspausti netikros naujienos nuorodą. Šiame žingsnyje sukčiai išnaudoja pasirinktas netikras ar manipuliuotas skandalingas naujienas, kurias talpina į netikras naujienų portalų kopijas ir platina per netikrus „Facebook“ puslapius, bei pradeda naudoti „Meta“ reklamos įrankius apsimetėliškų „Facebook“ reklamų matomumui didinti. Vartotojus sukčiai siekia apgauti naudodami žinomus prekės ženklus, girdėtus skandalus, bei greito praturtėjimo idėją. Matant šias reklamas „Meta“ platformose, vartotojams atpažinti, kad tai sukčiai, yra nemenkas iššūkis.
6. Peržiūrėjus naujieną, nuorodos veda į netikrą investavimo platformą. Susigundžius paspausti ant finansinę grąžą siūlančios ar neva plačiajai visuomenei nežinomus faktus atskleidžiančios nuorodos, vartotojas nukreipiamas į fiktyvią investicinę platformą, kurioje sėkmės istorijos suasmeninamos bei pateikiamos per sėkmės, tragedijos ar netikėtumo prizmę, taip orientuojant turinį į mažiau raštingą ar socialiai jautrią visuomenės grupę, kurios pagrindinė našta - finansinis nepriteklius ar įsipareigojimai.
7. Prisijungus prie netikros investavimo platformos, pavagiami prisijungimo, kreditinių kortelių ir kiti asmeniai duomenys, bei pinigai. Vartotojai, įtikėję išgalvotomis istorijomis apie greitą uždarbį, toliau įtikinėjami fiktyviuose investiciniuose projektuose, jų dažniausiai prašoma autentifikuotis naudojant bankinių persijungimų ar bankinių kortelių duomenis. Tokiu būdu, prisijungimo prie investicinės sistemos metu, pavagiami vartotojų prisijungimo, mokėjimo kortelių bei kiti mokėjimo operacijai autentifikuoti bei atlikti reikalingi duomenis. Galiausiai, vartotojas netenka ne tik asmeninės prieigos prie interneto banko, bet ir savo pinigų.
Sukčiai reklamuoja šias fiktyvias investavimo platformas:
„Oil profit“
„Oil trade“
„Ignitis profit sense“
„Pump Oil“
„Oil Pump“
„Kvantinė uždarbio sistema“
1 DALIS: „FACEBOOK“ PUSLAPIAI, KURIE APSIMETA MEDIJŲ KANALAIS / ĮMONĖMIS
Apgaulingų reklamų sklaida aptikta socialiniame tinkle „Facebook“, kur suklastoti puslapiai, prisistatantys Lietuvos energetikos bendrove „Ignitis“, naudojasi platformos reklamos funkcijomis, siekdami apgauti Lietuvos piliečius bei taip juos įtraukti į netikras investicines schemas.
2023 05 28 – 2023 06 13 laikotarpiu, sukčiai sukūrė daugiau kaip 30 netikrų „Delfi Plius“, „Delfi+“ „Delfi +Plus“ puslapių „Facebook“ ir dalį jų naudojo leisti reklamoms, kurios vedė į nukopijuotus ir iškraipytus skandalingus straipsnius.
2023 07 20, pridavus ataskaitą Lietuvos Vyriausybės Kanceliarijai, Vyriausybės atstovai kreipėsi į „Meta“ atstovus dėl šių netikrų puslapių pašalinimo. Tačiau „Meta“ tai padaryti atsisakė. Spalio mėnesį užfiksuota, kad 28 iš 31 apsimetėliškų puslapių buvo pašalinti.
„Visos žinios“, „Teisybės vartai“, „Tiesos kelias“, „Delfi-Kriminalas“, „News Delfi“, „News Invest / DELFI“, „Lietuvos naujienos / DELFI TV“, „Naujiena.lt“: visos šios paskyros apsimeta „Delfi.lt“, dauguma jų sukurtos šių metų liepos – spalio mėnesiais.
Pavyzdžiui, „News Delfi“ „Facebook“ puslapis sukurtas 2022 07 31 ir anksčiau vadinosi „Ivanna Grachova“ (Іванна Грачова), o 2022-08-26 persivadino į „News Delfi“.
Panaši situacija su „Naujiena.lt“ puslapiu, kuris buvo užregistruotas 2020 08 26 pavadinimu „Jcarlos“, 2022 12 16 buvo pervadintas į „Vay Nhanh Toàn Quốc 15“, ir tik 2023-09-15 persivadino į „Naujiena.lt“.
„Lietuvos naujienos“ puslapis, kuris apsimeta „DELFI TV“ bei naudoja „Delfi“ logotipą, pirmą kartą registruotas 2023 03 20 ir vadinosi „Distant chillax“, o tų pačių metų rugsėjo 25 d. persivadino į „Lietuvos naujienos“.
Sukčiai taip pat sukūrė „Info TV“ kopijas, per 2023 m. spalį - rugsėjį iš viso 16 „Facebook“ puslapių: „Info Žinios“, „Info Dienraštis“, „INFO 24 Naujienlaiškis“, „INFO Žurnalas“, „INFO Diena“, bei rusų kalba „Info RU“.
Taip pat prikurta ir netikrų „LNK“ „Facebook“ puslapių, kurių dalis jau užblokuota, o naujausias, sukurtas 2023 09 01, vis dar prieinamas.
Siekdami, kad padirbtos naujienos atrodytų įtikinamai, sukčiai pradėjo kurti netikras „Ignitis“ paskyras: „Ignitis Groups“, „Ignitis energija“, „Ignitis ECO“, „Ignitis energija“, „Ignitis - Naujienų portalas“, „Ignitis – Žurnalas“, „Ignitis – Laikraštis“, „Ignitis - Naujienos ir media“, „Ignitis – Portalas“, “Ignitis – Žurnalistas“. Viso sukčiai sukūrė 14 netikrų „Ignitis“ paskyrų.
Neapsiribota vien Lietuva, sukurta „Facebook“ puslapių ir estų kalba: „ERR 24Live“, „ERR Live“, „ERR.ee“.
2 DALIS: PUSLAPIAI „FACEBOOK“, KURIE APSIMETA MEDIJŲ KANALAIS / ĮMONĖMIS IR LEIDŽIA „FACEBOOK“ REKLAMAS
Apgaulingų reklamų sklaida aptikta socialiniame tinkle „Facebook“, kur suklastoti puslapiai, prisistatantys „Delfi“, „InfoTV“, „LNK“, „LRT“ ir Lietuvos energetikos bendrove „Ignitis“, naudojasi platformos reklamos funkcijomis, siekdami apgauti Lietuvos piliečius bei taip juos įtraukti į apgaulingas investicines schemas.
Užfiksuota 500 + netikrų reklamų, leidžiamų minėtų prekės ženklų vardais, kurios visos veda į puslapius, apsimetančius naujienų portalais ir skelbia suklastotas skandalingas naujienas.
Norint įveiklinti kuo didesnį skaičių fiktyvių reklamų, internetiniai sukčiai pasitelkia Lietuvoje garsiai nuskambėjusius kriminalinius įvykius ir skandalingiausias naujienas. Tyrimo metu nustatyta, jog paspaudimams generuoti buvo išnaudoti beveik visi didieji pastarojo pusmečio įvykiai:
Aktyviai naudoti plačiai nuskambėjusios istorijos elementai apie dingusį bei mįslingomis aplinkybėmis žuvusį penkiolikmetį Mykolą Davidonį. Vartotojams pristatomi galimi įtariamieji, jų atvaizdai bei citatos. Pateikiami tėvų atvaizdai bei reakcijos į tariamų žudikų prisipažinimą.
Identiško pobūdžio bandymai generuoti kiek įmanoma didesnį skaičių paspaudimų ant reklamų pasitelkti išnaudojant kitą, Rolando Skripkaičio-Rūlės nužudymo istoriją. Reklamos antraštėse vartotojams žadama atskleisti iki šiol negirdėtų detalių bei demaskuoti tikruosius vyro žūties kaltininkus.
Ypač plačiai panaudota istorija susijusi su dvejų mažamečių mergaičių nužudymu. Vartotojai supažindinami su neva tikrais nužudymo faktais bei priežastimis, kurios paskatino mergaičių motiną įvykdyti nusikaltimą. Vėl gi, istorija pateikiama per finansinės naudos prizmę, žadant atskleisti tiesą apie neva motinos uždirbtus pinigus.
Reklamose naduotos žinutės:
„Moteris nuskandinusi dukras, tai padarė dėl vienos priežasties...“
„Šie faktai Jus šokiruos“.
„Dviejų mažamečių mirtis Neryje: Kaip su tragedija susijęs tėvas?“
„Viskas po truputį aiškėja. Moteris nuskandinusi dukras, tai padarė dėl vienos priežasties...“
„Kriminalistai atskleidė Rūlės nužudymo faktus“.
„Po intensyvios specialistų priežiūros pagaliau apklausta Neryje vaikus pražudžiusi moteris“
„Paaiškėjo naujos garsiausios šių metų bylos aplinkybės…“
Atkreiptina, jog pritraukti „Facebook“ vartotojų dėmesį Lietuvoje siekta ne tik iškreipiant tikrus įvykius, tačiau ir pasitelkiant absoliučiai fiktyvias su finansine sėkme susijusias istorijas:
„Paaiškėjo netikėtos Andriaus Tapino slaptų pajamų detalės“.
„Nauja ekonominė parama gyventojams. Vyriausybė patvirtino. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali gauti pajamų iš valstybės“.
„Sužinot mano pajamų paslaptį baigus sportą“.
„Kodėl žinių vedėjas eteryje nutylėjo apie Tesla X projektą?“
„Naujovė finansų pasaulyje! Šią platformą peržiūrėjo visi pasaulio portalai, o mūsų žurnalistai neliko nuošalyje. Šiame projekte jau dalyvauja daugiau nei 102400 Lietuvos gyventojų!“
„Nauja milijardieriaus platforma: Marijonas Mikutavičius pasakoja apie savo testavimo patirtį.“
2023 m. rugsėjo - spalio mėnesiais datuojamais duomenimis, aptikta 14 netikrų „Facebook“ paskyrų, susijusių su „Ignitis“. Prekės ženklo pažeidimo požymiai matomi visose paskyrose, kuriose naudojama „Ignitis“ prekės ženklo grafiniai elementai bei įmonės atstovų atvaizdai.
Paspaudimams generuoti naudojamos sekančios frazės:
„Naujos aplinkybės dėl dviejų vaikų nuskandinimo: šioje byloje figūruoja didžiausia elektros įmonė Ignitis“.
„Kaip manote, ar mūsų neapgalvota įmonės strategija lėmė šią baisią nelaimę? Mes turime paaiškinimą“.
„Tapo aišku, kodėl motina nuskandino savo du vaikus".
„Dėl šios tragedijos kalta ne mūsų įmonė".
Siekiant pritraukti papildomo „Facebook“ vartotojų dėmesį, kai kuriuose skelbimuose naudojamas 250 000,53 eurų čekio atvaizdas.
Reklamų pavyzdžiai:
Paminėtina, jog su „Ignitis“ susijusiuose reklamose minimas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Reklamos siejamos su keliomis netikromis „Info dienraščio“ paskyromis, melagingai susiejančiomis šalies prezidentą su neva „Ignitis“ organizuojama investicine afera.
Paspaudimams generuoti naudojamos šios frazės:
„Šalies ekselencija pamelavo visuomenei“.
„Ekselencija nuslėpė tiesą apie „Ignitis“ įmonę visuomenei“.
Sukčiai leidžia reklamas, kuriose teigiama, kad Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos Seimas patvirtino naują investavimo schemą, kurioje gali užsidirti kiekvienas Lietuvos gyventojas:
3 DALIS: DIDŽIŲJŲ PREKĖS ŽENKLŲ INTERNETINIŲ PUSLAPIŲ KOPIJOS
Prie daugelio apgaulingų reklamų pateikiami vaizdai susiję su neseniai įvykusia istorija, kuomet policijos darbuotoja, kaip įtariama, Vilniuje nuskandino dvi savo mažametes dukras. „Facebook“ vartotojų dėmesiui atkreipti panaudotos nuotraukos iš nusikaltimo vietos, kuriose matomi atvaizdai su vaikų kūnais bei įvykio vietoje dirbančiais medikais bei policijos pareigūnais.
Netikras lrt-televizija.com apsimete „LTR.lt“ 2023 06 08
Netikras delfilietuvoje.com apsimeta „Delfi“ 2023 06 12
Netikras delfimums.com apsimeta „Delfi“ 2023 06 14
Netikras delfiplus.com apsimeta „Delfi“ 2023 06 15
Netikras delfisiandien.github.io apsimeta „Delfi“ 2023 09 26
Netikras kriminalams.com apsimeta „Delfi“ 2023 09 29
Netikras delfinaujausi.com apsimeta „Delfi“ 2023 10 11
Netikras bobbintheree.com apsimeta Delfi grupės Estijoje laikraščiu „Eesti Päevaleht“ 2023 10 11
Netikras mostol.shop apsimeta „Delfi“ 2023 10 16
Netikras lt.delfi-news.uno apsimeta „Delfi“ 2023 10 03
Netikras delfi-news.site apsimeta „Delfi“ 2023 10 17
DIDŽIŲJŲ PORTALŲ KOPIJŲ PAVYDŽIAI
Straipsnyje aprašomas nusikaltimą įvykdžiusios moters pasakojimas apie neva jos sugyventinio pavogtą bendrovės „Ignitis Profit Sense“ investicinį čekį, kurio vertė buvo 250 000 eurų. Šis faktas nurodomas kaip pagrindinė nusikaltimo įvykdymo priežastis. Skaitytojams taip pat pristatoma istorija apie moters neva uždirbtą didelę pinigų sumą investuojant per „Ignitis Profit Sense“ platformą. Teigiama, jog moteris buvo investavusi tik 200 eurų, tuo tarpu platformą kas mėnesį išmokėdavo po 15 000 eurų į moters sąskaitą. „UAB Ignitis“ grupės vadovas Darius Maikštėnas įvardijamas kaip vienas iš „Ignitis Profit Sense“ platformos autentiškumą bei veiksmingumą užtikrinantis asmuo. Skaitytojams pateikiamos interviu ištraukos, kuriose D. Makštėnas neva patvirtina faktą apie nusikaltimą įvykdžiusios moters uždarbį bei išrašytą čekį būtent tai sumai.
NETIKRA „IGNITIS PROFIT SENSE“ INVESTAVIMO PLATFORMA
Interneto puslapiai apsimetantys „Ignitis“ (wewillredirectyou.com): https://wewillredirectyou.com/igns/ Ekrano kopija: https://nimb.ws/Dog6Gh
Klonuotas „Ignitis“ internetinis puslapis (valdomas sukčių):
Svetainė teigia siūlanti išskirtinį sandorį prekybininkams iš Lietuvos, žadantį didelę grąžą iš prekybos elektra ir dujomis. Svetainėje naudojamas „Igničio“ pavadinimas ir logotipas. Svetainėje taip pat atvaizduojami netikri atsiliepimai bei atgalinis laikmatis su tikslu dirbtinai sukelti skubos jausmą ir taip įtikinti vartotojus užsiregistruoti investicinę schemą reklamuojančiame puslapyje bei įnešti pinigų.
NETIKRA „ORLEN LIETUVA“ INVESTAVIMO SCHEMA
