Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanijos metu socialiniame tinkle „Facebook“ užfiksuoti potencialūs bandymai dirbtinai padidinti tam tikrų kandidatų skelbiamo turinio matomumą. Reaguodamos į galimus pažeidimus, nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ ir „Baltosios pirštinės“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
„Debunk.org“ kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjais nustatė galimus dirbtinio turinio matomumo didinimo atvejus socialiniame tinkle „Facebook“, kurių dėka buvo imituojamos kandidato į Vilniaus miesto merus Petro Gražulio įrašų socialinės interakcijos, taip sukuriant tikrovės neatitinkantį politiko palaikymo ir populiarumo įspūdį.
Interakcijų socialiniuose tinkluose autentiškumas vertinimas konversijos piltuvėlio principu. Nuo viso peržiūrų kiekio, maždaug 2–7 proc. vartotojų komentuoja, dalijasi, ir/arba spaudžia „patinka“. Todėl atvejis, kai peržiūrų skaičius yra mažesnis už interakcijų, nėra logiškai įmanomas, nebent naudojamos manipuliavimo platformomis technikos.
P. Gražulio atveju, rinkimų agitacijos laikotarpiu į asmeninę „Facebook“ paskyrą įkelti 56 video įrašai. 49 atvejais soc. interakcijų skaičius yra didesnis nei peržiūrų, kas nebūtų įmanoma be manipuliacinių priemonių. Minimi 49 video įrašai viso surinko 26 141 soc. interakcijų ir tik 2823 peržiūrų. Tai panašu į nesėkmingą bandymą didinti matomą, tačiau pats potencialaus manipuliavimo atvejo faktas kelia didelį susirūpinimą.
Pavyzdžiui, P. Gražulio „Facebook“ paskyroje 2023 m. sausio 19 d. paskelbtas įrašas „Atsižvelgiau į žmonių siūlymus, papildžiau skydelį dar vienu lipduku, už Lietuvą BE konservų“ turi vos 93 peržiūras, tačiau yra surinkęs net 425 „patinka“ paspaudimus ir 56 komentarus. Pažymėtina, kad socialinio tinklo „Facebook“ peržiūros skaičiuojamos praėjus 3 sekundėms nuo vaizdo įrašo peržiūros pradžios, todėl gerokai didesnis interakcijų skaičius, lyginant su peržiūrų skaičiumi, rodo neautentišką veiką socialiniame tinkle. Tai gali būti bandymas manipuliuoti platformos algoritmu, siekiant, kad turinį pamatytų kuo daugiau žmonių. Panašūs atvejai nustatyti ir kituose kandidato į Vilniaus miesto mero postą įrašuose.
„Manipuliacijos socialiniais tinklais naudojimas rinkiminių kampanijų metu yra pavojingas, nes jų pagalba sukuriama iliuzija, kad konkretūs politikai ar partijos sulaukia didelio palaikymo. Tokiu būdu paveikiama viešoji nuomonė, daroma įtaka žmonių apsisprendimams ir tai turi tiesioginį poveikį rinkimų rezultatams“, – sako „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
Nagrinėjamu atveju, nustačius galimą botų panaudojimą siekiant daryti įtaką socialiniame tinkle „Facebook“ skleidžiamų įrašų populiarumui ir sklaidai, pažeidžiami pamatiniai, įstatymais reglamentuojami rinkimų principai: skaidrumas, teisingumas, sąžiningumas ir sąžininga konkurencija.
„Rinkėjai turi žinoti, kad kandidatai, siekdami išpopuliarinti savo įrašus, gali panaudoti neteisėtas soc. medijų platformų manipuliavimo priemones. Be to, kandidato skleidžiama politinė agitacija turi atitikti tikrovę, kadangi tai gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui. Šiuo atveju, iškreipiant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų rodiklius, sukuriamas didesnio palaikymo įspūdis, kuris gali suklaidinti neapsisprendusius piliečius“, – sako V. Daukšas.
„Baltosios pirštinės kiekvienuose rinkimuose fiksuoja vis daugiau politinės agitacijos pažeidimų internetinėje erdvėje. Nors apskritai identifikuoti agitacijos pažeidimus ir taikyti už juos teisinę atsakomybę įmanoma, galimybės operatyviai nustatyti ir įrodyti būtent tokius atvejus, kai dirbtinai padidinamas įrašų matomumas socialiniuose tinkluose, ribotos. Tokių technologijų naudojimas rinkimų agitacijoje fiksuojamas pirmą kartą, tikėtina, kad panašių atvejų, gal net didesniais mastais, gali pasitaikyti ir ateityje. Tai kelia didžiulę grėsmę rinkimų skaidrumui ir tinkamai kandidatų konkurencijai. Dabartiniame teisiniame reguliavime nėra instrumentų, kurių pagrindu būtų galima idetinfikuoti tokius pažeidimus bei taikyti atsakomybę už tai atsakingiems asmenims.“ – teigia organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Laimonas Petreikis.
Nors šiuo metu socialinių tinklų botų naudojimas rinkiminei agitacijai socialiniuose tinkluose nėra atskirai reglamentuotas, kad manipuliavimo interneto platforma sąvoka bei jos draudimas ir taikomos sankcijos planuojamos įtraukti į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, taip suteikiant minėtoms veikoms didesnę svarbą. Tai taip pat taptų svarbiais žingsniais artėjant 2024 m. prezidento ir Seimo rinkimams.
Teikdamos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, „Baltosios pirštinės“ ir „Debunk.org“ siekia paraginti institucijas imtis visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
Aktuali terminologija
Manipuliavimas interneto platforma – interneto platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui.
Socialinių tinklų botas (automatizuota netikra paskyra) – socialinių tinklų botai imituoja žmogaus veiklą, tačiau tokiu mastu, kokio negali pasiekti tikri socialinių tinklų vartotojai.
Trolis / paskyra-marionetė (tikro žmogaus valdoma netikra paskyra) – už netikros paskyros pasislėpęs asmuo, tikslingai skelbiantis tam tikrą turinį pagal užsakymą (pavyzdžiui, neigiamus arba teigiamus komentarus kokiu nors klausimu).
Trolių arba botų fermos (netikrų paskyrų sankaupos) – netikros paskyros veikia sistemingai, koordinuotai, siekiant paskleisti tam tikrą žinutę ir/arba padidinti turinio matomumą ir taip manipuliuoti visuomenės nuomone.
Veiklos būdai kurti neautentiškas paskyras:
Automatizacija – dirbtinio intelekto sugeneruotos nuotraukos; automatiškai sugeneruoti vardai; automatiškai sukurtos paskyros, neturinčios daug asmeninės informacijos.
Tapatybės vagystė – naudojamos tikrų žmonių nuotraukos, imituojamos tikros paskyros; paskyros „brandinamos“, jose kaupiama daug informacijos; kadangi profilis detalus, soc. tinklų platformoms šios paskyros atrodo autentiškos.