Lapkričio pradžioje smarkiai padidėjus įtampai pasienyje su Baltarusija, paspartėjo ir melagingų teiginių sklaida – Lietuvos pareigūnai apkaltinti pasienyje išmetę negyvus migrantų kūnus ir vaizdo įrašų fabrikavimu. Ciniškai bandydamas pasinaudoti migrantais kaip propagandos skleidimo priemone, Aleksandras Lukašenka savo kalboje pasienyje įstrigusiems žmonėms Baltarusiją pristatė kaip žmogaus teises ginančią šalį, priešingai nei žiaurūs Vakarai.
Atvejis Nr. 1: "Lietuva ir Lenkija naudoja fašistinius metodus prieš pabėgėlius"
Komentuodamas kaltinimus dėl prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos rasto negyvo migranto kūno, Rusijos kariuomenės ir gynybos apžvalgininkas, į atsargą išėjęs pulkininkas Viktoras Baranecas laidoje "Belorus 1" kanalui sakė, kad "tai jau labai arti fašizmo. Atsikratyti lavono, išmesti jį kitoje sienos pusėje - tai atskleidžia bjaurų jūsų kaimyno veidą".
Jis pridūrė, kad "taip elgtis gali tik fašistiškai mąstantys žmonės arba žmonės, kupini žvėriškos neapykantos Baltarusijai. Kur dingo visuotinės vertybės? Jos palaidotos įšalusioje žemėje pasienyje su Lenkija, Latvija ir Lietuva".
Siekdamas įrodyti Baltijos šalių ir Lenkijos nežmoniškumą, A. Baranecas (kelių knygų, tokių kaip „Jeltisnas ir jo generolai“ bei „Specialioji operacija Krymas-2014“, autorius, talkinęs Vladimirui Putinui vienoje iš jo rinkimų kampanijų) naudoja Baltarusijos valstybinio sienos apsaugos komiteto mestus kaltinimus. Jie paskelbė, kad Lietuvos pajėgos iš Lietuvos į Baltarusijos teritoriją išmetė negyvų migrantų kūnus, tačiau šie duomenys nėra oficialiai patvirtinti.
Savo ruožtu Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba teigė neturinti jokios informacijos apie Baltarusijos pusėje tariamai rastą migranto kūną, o pastaruoju metu nebuvo jokių atvejų, kad migrantų grupėms būtų neleista įvažiuoti į Lietuvą Baltarusijos pusės apytiksliai nurodytoje vietoje (paskutinis apgręžimo atvejis ten užfiksuotas lapkričio 16 d.).
Žinią apie lapkričio 27 d. aptiktą migranto kūną netrukus išplatino pro-kremliška žiniasklaida, informacija pasklido su migrantais susijusiose „Facebook“ grupėse ir internetiniuose portaluose. Šiai naujienai buvo priskiriamos naujos „detalės“ apie tai, kad migrantą žiauriai sumušė Lietuvos pareigūnai, o Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pateikė papildomų pranešimų apie tariamus įvykio liudininkus.
Kadangi buvo rastas dar vienas kūnas, Aleksandras Lukašenka lapkričio 29 d. Gynybos ministerijos posėdyje teigė, kad „tie šunsnukiai nuėjo taip toli, kad net žudo žmones“. Kitą dieną keli režimui prijaučiantys ekspertai pakėlė šiuos kaltinimus į kitą lygmenį, kalbėdami apie fašistinius metodus ir Lietuvos įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui.
Atvejis Nr. 2: "Lukašenka pasirengęs padėti migrantams"
Lapkričio 26 d. Aleksandras Lukašenka aplankė migrantų stovyklą Bruzguose, kurioje glaudžiasi migrantai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, anksčiau bandę šturmuoti Lenkijos sieną. Šį vizitą tiesiogiai transliavo ir valstybinė televizija, jį plačiai nušvietė oficialioji Minsko žiniasklaida bei su Kremliumi susiję šaltiniai, informacija taip pat dalintasi migrantų naudojamose „Facebook“ grupėse ir (arba) puslapiuose.
Šis vizitas buvo ne tik ciniškas bandymas panaudoti migrantus propagandos tikslais (nukreiptas į kelias auditorijas - nuo vietinių iki migrantų kilmės šalių medijų - socialinių, bei tradicinių). Tai buvo ir tikslinga žinia tiek Vakarams, tiek migrantų bendruomenėms (pirmiausia tiems, kurie jau yra įstrigę), kad A. Lukašenka nepasiduoda: jis ketina ir toliau naudoti migrantus prie sienų su ES narėmis kaip priemonę daryti spaudimą blokui ir kelti įtampą. „Jei kas nors nori vykti į Vakarus - tai jūsų teisė. Mes nebandysime jūsų gaudyti, mušti ir laikyti už spygliuotų vielų“, - sakė Lukašenka.
Savo kalbose stovykloje A. Lukašenka ir toliau tvirtino, kad Vokietija turėtų priimti 2 000 migrantų, tarsi tai būtų oficialaus Minsko teiginys, paremtas kanclerės Angelos Merkel pažadu. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Zėhoferis (Horst Seehofer) tai paneigė: "Ko mes nedarysime, tai nepriimsime pabėgėlių – nepasiduosime spaudimui ir nepasakysime, kad priimsime pabėgėlius Europos šalyse".
Tačiau savo monologe susirinkusiems prie logistikos centro migrantams Lukašenka sakė: „Prašome priimti šiuos žmones. Šis skaičius nėra labai didelis. Jie nori gyventi Vokietijoje - 2 000 žmonių nėra didelė problema Vokietijai“. Po šio vizito, Vokietijos atstovai dar kartą paneigė šiuos teiginius.
Savo kreipimesi Minsko režimo lyderis vėl išskyrė Lenkiją, vaizduodamas ją kaip tikrą priešą migrantų akyse: „Deja, negaliu jūsų nuvežti į Vokietiją“, - sakė Lukašenka migrantams, - „nes lenkai užsibarikadavo ir neįleidžia [jūsų]“.
Vėliau jis kreipėsi į baltarusių pareigūnus ir bandė permesti kaltę, kalbėdamas apie karą (-us) ir sakydamas, kad „lenkai anksčiau sėdėjo Irane, Kurdistane, o dabar jų neįsileidžia net prie savo slenksčio“.
Galiausiai Lukašenka pridūrė: „Kasdien per jų [Lenkijos, Lietuvos, Latvijos] sienas eina 200-400 migrantų, nes net spygliuotos vielos tvoros nepajėgia sustabdyti šio antplūdžio. Tačiau nė viena iš kaimynių tokių skaičių neskelbia. Atvirkščiai, jos praneša tik apie šimtus kasdien sužlugdomų bandymų nelegaliai kirsti sieną, o ne apie tai, kad žmonėms pavyksta prasmukti“.
Atvejis Nr. 3: „Lietuvos žurnalistai sufabrikavo vaizdo įrašą apie pasieniečių ‚svetingumą‘“
Lapkričio 22 d. Baltarusijos valstybinis sienos apsaugos komitetas pareiškė, kad Lietuva ir toliau filmuoja surežisuotus vaizdo įrašus apie savo „svetingumą“. Teigta, kad Lietuvos pasieniečiai, įteikę migrantams maisto paketus, instruktavo juos, kaip tinkamai atsakyti į žurnalistų klausimus. Valstybinis pasienio komitetas taip pat teigė, kad naujausiame vaizdo įraše rodomi civiliai užduoda pabėgėliams iš anksto patvirtintus klausimus ir akivaizdu, kad pabėgėliai neturi kitos išeities, nes jei jie į kameras nesakys to, ko jų prašo Lietuvos saugumo pajėgos, bus išstumti atgal į Baltarusiją.
Paminėtina, kad lapkričio 19 d. draudimas žurnalistams artintis arčiau nei 1 km iki sienos su Baltarusija buvo panaikintas.
Naujienų portalo Delfi žurnalistų reportažas pasirodė netrukus po įvykusių tvarkos pakeitimų, o jų filmuotoje medžiagoje vienas iš 10 dienų pasienyje įstrigusių migrantų pasakoja, kad Baltarusijos pasieniečiai jį ir likusią migrantų grupę privedė prie sienos, o dabar neleidžia grįžti į Minską.
Pasak Lietuvos žurnalistų apklaustų irakiečių, sumokėjus 3 000-4 000 JAV dolerių, jiems buvo pažadėtas lengvas kelias į Europą, o galutinis daugumos jų tikslas buvo Vokietija. Paminėtina, kad tą pačią dieną pro-kremliška žiniasklaida citavo Aleksandro Lukašenkos žodžius: „Mes sąmoningai, tyčia nieko nepervedame per sieną“.
Tačiau Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto parengtame ir išplatintame vaizdo įraše pilnas interviu su migrantais nepateikiamas – įrašas sumontuotas taip, kad susidarytų įspūdis, jog migrantai naudojami Lietuvos propagandiniam filmukui inscenizuoti: Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas savo "Telegram" paskyroje pranešė: „Lietuva toliau filmuoja orkestruotus vaizdo įrašus apie savo ‚svetingumą‘“.
Baltarusių pasieniečių paskelbtas vaizdo įrašas daug kur sukarpytas, todėl neįmanoma nustatyti įvykių sekos ir ar viskas, kas rodoma filmuke, nufilmuota tą pačią dieną. Baltarusijos pareigūnai teigė, kad migrantai buvo instruktuoti, „kaip tinkamai atsakyti į žurnalistų klausimus“, tačiau vėliau tai paneigė patys Delfi žurnalistai.