Prieš karo pabėgėlius nukreipta dezinformacija Latvijoje ir Lietuvoje daugiausia sutelkta į finansinius žmonių rūpesčius, o Estijoje ir Lenkijoje - į kultūrinius ir politinius klausimus. Skatinimas kovoti su „ukrainizacija“ yra bendra tendencija, figūruojanti visose šalyse, siejant šį naratyvą su Ukrainos vėliavų naudojimu pabėgėlius priimančiosiose šalyse.
Daugiausia turinio (straipsnių, tinklaraščio įrašų ir pan.) sutelkta Estijoje, o Lenkija pirmauja pagal interakcijų socialiniuose tinkluose skaičių. Latvija ir Lietuva su prieš pabėgėlius nukreipta dezinformacija susiduria mažiau, tačiau kai susiduria, pirmenybė teikiama bendresnio pobūdžio pranešimams prieš pabėgėlius, o ne konkrečiai anti-ukrainietiškai retorikai.
Toliau pateiktoje apžvalgoje apibendrinama dezinformacijos naratyvų, susijusių su Ukrainos pabėgėlių tema, sklaida Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Analizuojamas turinys yra susijęs su atitinkamomis valstybių vietinėmis kalbomis, todėl tyrime neatsižvelgiama į dezinformaciją, nukreiptą į šių šalių rusakalbes mažumas.
Šios išvados gautos apibendrinus dvylika savaitinių Ukraine War Disinfo Working Group ataskaitų, kurios apima laikotarpį nuo 2022 m. birželio 27 iki rugsėjo 18 dienos. Duomenis apie su Lenkija susijusią dezinformaciją pateikė Fakenews.pl.
Dezinformaciniai naratyvai apie pabėgėlius daugiausia susiję su toliau nurodytomis temomis, kurios pateikiamos svarbos tvarka (pagal interakcijas socialiniuose tinkluose):
Ukrainiečių pabėgėliai yra išlepę / nedėkingi
Ukrainos pabėgėliams teikiama pirmenybė prieš priimančiosios šalies piliečius / gyventojus
Ukrainos pabėgėliai kenkia priimančiųjų šalių vidaus stabilumu
Ukrainos pabėgėliai nebėra laukiami
Ukrainiečiai yra naciai
Ukrainos pabėgėliai kelia epidemiologinę grėsmę
Tendencijos stebėtose šalyse
Toliau pateiksime kelias lenteles, kuriose parodytos su Ukrainos pabėgėliais susijusios dezinformacijos tendencijos mūsų tirtose šalyse. Lentelėse pateikiamos turimos interakcijos socialiniuose tinkluose (reakcijos, komentarai, pasidalijimai), susietos su atskirų turinio vienetų (straipsnių, socialinių tinklų pranešimų, tinklaraščių įrašų ar vaizdo įrašų) skaičiumi kiekvieną savaitę ir kiekvienoje šalyje.
Pasirinkome rodyti interakcijas socialiniuose tinkluose, nes tai buvo nuosekliausiai prieinama metrika visame mūsų duomenų rinkinyje. Tačiau čia neatsižvelgiama į interakcijas su originaliu turiniu, kuriuo dalijamasi socialiuose tinkluose, ir į galimą kiekvieno turinio vieneto peržiūrų skaičių, todėl analizuojamo turinio pasiekiamumo įvertinimas yra gana konservatyvus.
Atsižvelgdami į tai, kad vienas turinio vienetas gali sukaupti nemažai interakcijų, įgaudamas populiarumą socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui, vienas Lenkijos „TikTok“ vaizdo įrašas iš rugpjūčio 10 d. sudarė apie du trečdalius visų interakcijų, susijusių su žinute „Ukrainos pabėgėliai yra išlepę ir (arba) nedėkingi“), nusprendėme įtraukti ir atskirų turinio vienetų skaičių, kad susidarytume aiškesnį vaizdą, į ką nukreiptos Kremliaus dezinformacijos pastangos.
Prieš karo pabėgėlius iš Ukrainos nukreipti naratyvai
Pirmojoje lentelėje pateikiamas turinio ir interakcijų su juo pasiskirstymas per visas žinutes, taigi, atsižvelgiama į visą mūsų duomenų rinkinį. Pagrindinis pastebimas bruožas yra tas, kad interakcijų skaičius Lenkijoje yra mažesnis nei Baltijos šalyse, tačiau šis elementas atitinka didesnį Lenkijos gyventojų skaičių. Be to, reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis dezinformacijos, nukreiptos į Baltijos šalis, yra skirta rusakalbiams, o šioje analizėje į ją neatsižvelgiama. Taigi, Lenkijoje stebimas didesnis interakcijų skaičius neleidžia daryti išvados, kad Lenkija yra vienintelė anti-ukrainietiškos dezinformacijos taikinys.
Šioje lentelėje pateiktas turinio vienetų skaičius yra labiau orientacinis elementas, kuris geriau parodo dezinformacijos skleidėjų ketinimus, nes yra tiesiogiai susijęs su dezinformacijos produkcija, o ne su tuo, kaip ją priima auditorija, kas gali būti labiau nenuspėjama. Turinio skaičius rodo, kad su pabėgėliais susijusiems naratyvams neproporcingai daug dėmesio skiriama Estijoje, tačiau to nepakanka, kad būtų galima galutinai nustatyti, kuri šalis yra pagrindinis taikinys, bent jau tarp Estijos ir Lenkijos.
Kita vertus, galime drąsiai teigti, kad iš analizuotų šalių Lietuva ir, kiek mažiau, Latvija, nėra pagrindinis su pabėgėliais susijusios dezinformacijos taikinys, nes šiose dviejose šalyse atitinkamo turinio kiekis yra akivaizdžiai mažesnis, taip pat jis mažiau nuoseklus. Kelias analizuojamo laikotarpio savaites su pabėgėliais susijusios dezinformacijos visiškai nėra: Latvijoje - keturias iš dvylikos, o Lietuvoje - šešias iš dvylikos savaičių.
Ukrainiečių pabėgėliai yra išlepę ir (arba) nedėkingi
Turinys skleidžiantis šią žinutę pirmavo pagal surinktų interakcijų skaičių. Tačiau ši ypatybė, sugretinus ją su palyginti mažu turinio skaičiumi, rodo, kad labiau tikėtina, jog tai yra keleto išpopuliarėjusių turinio vienetų (būtent minėto lenkiško „TikTok“ vaizdo įrašo), o ne nuoseklaus Kremliui prijaučiančių dezinformacijos veikėjų spaudimo, rezultatas. Šis įrašas yra aptariamas plačiau Lenkijai skirtoje skiltyje.
Taip pat pažymėtina, kad Estijos kontekste šios žinutės beveik nėra - analizuojamo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje buvo tik keli nesėkmingi bandymai ją prastumti.
Ukrainiečių pabėgėliams teikiama pirmenybė prieš priimančios šalies piliečius ir (arba) gyventojus
Nors šioje lentelėje pateiktos žinutės interakcijų skaičius panašus į „Ukrainos pabėgėliai yra išlepę / nedėkingi“, šiuo atveju turinio vienetų skaičius yra gerokai didesnis, o tai gali reikšti, kad dezinformacijos agentai šiai žinutei teikė didesnį prioritetą.
Ši žinutė buvo nuosekliausia Latvijoje ir Lietuvoje, o tai rodo, kad šiose šalyse su pabėgėliais susijusia dezinformacija stengiamasi manipuliuoti ekonominiais ir vidaus klausimais.
Estijoje šios žinutės beveik nepastebėta, nuo rugpjūčio pabaigos iki atrankos laikotarpio pabaigos buvo užfiksuoti tik keli atvejai. Dezinformacinių publikacijų sklaida tiriamojo laikotarpio pabaigoje gali reikšti naujos tendencijos pradžią, nes ši žinutė šalyje pradėtas taikyti neseniai.
Ukrainos pabėgėliai kenkia priimančiųjų šalių vidaus stabilumui
Nors ši žinutė neišsiskiria pagal interakcijų socialiniuose tinkluose skaičių, tačiau ja galima rasti didžiausiame kiekyje turinio. Su šia žinute susiję straipsniai ir įrašai daugiausia buvo skirti Estijai, todėl tai buvo pagrindinis anti-ukrainietiškas į pabėgėlius nukreiptas subnaratyvas šalyje.
Tuo metu Latvijoje ir Lietuvoje ši žinutė buvo labai išsklaidyta, o keli atvejai, kai turinys išpopuliarėjo, buvo paskatinti vienintelio dezinformacijos atvejo.
Šie atvejai atitinkamai buvo vienas 2022 m. rugpjūčio 13 d. „Facebook“ įrašas, kuriame skundžiamasi, kad Ukrainos vėliavos trina latvių kultūrą, o Lietuvos atveju - 2022 m. rugpjūčio 1 d. tinklaraščio įrašas, kuriame imigracija iš Ukrainos siejama su vietos gyventojų genocidu.
Ukrainos pabėgėliai nebėra laukiami
Šiai mažiau paplitusiai žinutei taip pat nusprendėme skirti lentelę, kad parodytume koncentraciją pagal publikavimo datą - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos - kuri gali rodyti, kaip buvo bandoma jį populiarinti, bent jau Lenkijoje ir Estijoje, bet vėliau buvo atsisakyta.
Mažiau paplitusios žinutės
Likusiems smulkesniems subnaratyvams („ukrainiečiai yra naciai“ ir „ukrainiečių pabėgėliai kelia epidemiologinę grėsmę“) daugiau vietos neskirsime, nes jie susiję su pavieniais dezinformacijos atvejais, kuriems skirta nedaug turinio vienetų, ir dėl to, kad jie vos pasiekia 1000 interakcijų socialiniuose tinkluose. Jie vis tiek įtraukti į apžvalgą, kad būtų tiksliai atspindėtos pirminių ataskaitų išvados.
Atskirai paminėtina „Ukrainos pabėgėliai kelia epidemiologinę grėsmę“ žinutė, nes šiuo atveju nagrinėta tik su COVID-19 susijusi dezinformacija, o tema, siejanti Ukrainos pabėgėlius su ligų plitimu, gana dažnai kartojosi kaip pagrindinė žinutės „Ukrainos pabėgėliai kenkia priimančiųjų šalių vidaus stabilumui“ dalis, kai pabėgėliai buvo vaizduojami kaip ŽIV ir tuberkuliozės nešiotojai.
Kiekvienos šalies analizė
Šioje skiltyje, po trumpos konkrečios šalies apžvalgos, pateikiame keletą svarbiausių dezinformacijos atvejų. Dėl lentelėse pateiktų atnaujintų duomenų, galimi neatitikimai tarp lentelėse ir atvejų aprašymuose pateiktų skaičių.
ESTIJA
Apžvalga:
Iš visų analizuotų šalių, Estija yra priešpaskutinė pagal interakcijų skaičių, tačiau dėl didžiausio turinio skaičiaus ir nuoseklios melagingos ir klaidinančios informacijos sklaidos visu tiriamuoju laikotarpiu, ją laikome viena iš labiausiai prieš Ukrainos pabėgėlius nukreiptos dezinformacijos šalių, bent jau prilygstančia Lenkijai.
Svarbūs prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos plitimo Estijoje bruožai yra šie: prie dezinformacijos skleidimo daugiausia prisideda EKRE partija (Estijos konservatyvioji liaudies partija), kuri minima šešiuose iš dvylikos pranešimų, ir tendencija tapatinti ukrainiečius su emigrantais iš Rusijos, perkeliant su pastaraisiais susijusias neigiamas konotacijas ant karo pabėgėlių; ši tema minima keturiuose iš dvylikos pranešimų, daugiausia nuo 2022 m. liepos 18 d. iki rugpjūčio 14 d.
NARATYVAI PRIEŠ PABĖGĖLIUS ESTIJOJE
LATVIJA
Apžvalga:
Latvija yra antroji šalis pagal interakcijų skaičių, tačiau nedidelis turinio skaičius ir anti-ukrainietiškų naratyvų apie pabėgėlius nenuoseklumas analizuojamu laikotarpiu leidžia manyti, kad dezinformacijos pastangos šioje šalyje buvo mažesnės, bent jau mūsų nagrinėjamos temos atžvilgiu.
Be to, į Latviją nukreiptos dezinformacijos dėmesys ekonominiams klausimams („Ukrainos pabėgėliams teikiama pirmenybė prieš priimančiosios šalies piliečius / gyventojus“) ir bendriems ksenofobiniams pranešimams („Ukrainos pabėgėliai yra išlepę / nedėkingi“), o ne konkrečiai su Ukrainos kontekstu susijusiam turiniui, Latviją daro artimesnę Lietuvai, į kurią taikytasi mažiausiai, o ne pagrindiniams taikiniams - Estijai ir Lenkijai.
Kita šių žinučių interpretacija - tai gali būti perėjimas prie labiau nusistovėjusios prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, jau ištobulintos per ankstesnes pabėgėlių krizes, nes specifinė anti-ukrainietiška taktika pasirodė esanti mažiau veiksminga.
NARATYVAI PRIEŠ PABĖGĖLIUS LATVIJOJE
LIETUVA
Apžvalga:
Lietuva yra mažiausiai paveikta šalis, kai kalbama apie prieš pabėgėlius iš Ukrainos nukreiptus naratyvus. Lietuvoje šis turinys sulaukė mažiausiai interakcijų ir paties turinio skaičius buvo mažiausias. Dezinformacija šia tema tiriamuoju laikotarpiu taip pat plito nenuosekliai.
Žinutės „Ukrainos pabėgėliams teikiama pirmenybė prieš priimančiosios šalies piliečius / gyventojus“ paplitimas Lietuvoje buvo panašus kaip ir Latvijoje, tuo tarpu kitos žinutės nebuvo platinamos taip aktyviai.
NARATYVAI PRIEŠ PABĖGĖLIUS LIETUVOJE
LENKIJA
Apžvalga:
Lenkija neabejotinai pirmavo pagal interakcijų socialiniuose tinkluose skaičių, tačiau, kaip jau minėta, tai atitinka jos gyventojų skaičių, todėl nebūtinai rodo, kad dezinformacijos skleidėjai taikosi būtent į šią šalį.
Nors Lenkijoje, palyginti su Estija, pastebėjome mažiau dezinformacinio turinio, tai vienintelė šalis, kurioje analizės metu užfiksuotas visas pagrindines žinutes skleidžiantis turinys, o tai leidžia manyti, kad šioje šalyje prieš karo pabėgėlius iš Ukrainos nutaikyta dezinformacija buvo platinama kryptingai.
Pagrindinės pasikartojančios retorikos temos Lenkijoje buvo šios: penkiuose iš dvylikos pranešimų paminėta kampanija "Stop ukrainizacijai" ir išreikštas nepritarimas tam, kad Lenkijos vyriausybė 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsteigtų fondą, skirtą padėti Ukrainos karo našlaičiams ir iš nelaisvės išlaisvintoms moterims. Nors fondas paminėtas tik dviejuose pranešimuose, ši žinia sukūrė vieną daugiausiai interakcijų sutraukusių dezinformacijos atvejų mūsų duomenų rinkinyje, ypač jei atsižvelgsime į santykines vaizdo įrašų peržiūras.
NARATYVAI PRIEŠ PABĖGĖLIUS LENKIJOJE
The Ukraine War Disinfo Working Group unites 10 think tanks and research groups, which are working non-stop to monitor Kremlin propaganda in 11 countries.
Our partners: Civic Resilience Innitiative (Lithuania), Analyses and Alternatives (Bulgaria), Prague Security Studies Initiative (Czechia), GRASS (Georgia), Atlatszo (Hungary), MOST (North Macedonia), Fakenews.pl (Poland), Slovak Security Policy Institute (Slovakia), Detector Media (Ukraine).