Kovo mėnesį Kremliui palankioje žiniasklaidoje Lietuva buvo apkaltinta priešiškumu Astravo AE projektui, kurį, kaip teigta, paskatino pavydas, esą kilęs iš negebėjimo pasistatyti savos atominės elektrinės. Šios kalbos pasklido po to, kai kelios tarptautinių ekspertų bendruomenės paviešino informaciją apie Astravo AE progresą saugumo standartų užtikrinimo srityje. Taip pat Lietuvos atstovų pasiūlymas Ukrainai jungtis prie Astravo AE gaminamos elektros energijos boikoto sukėlė gana radikalių interpretacijų bangą – neva Ukrainai, mainais į politinį solidarumą, lietuviai siūlo mirtinai sušalti.
DebunkEU.org ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. kovą pastebėti 266 klaidinantys ir melagingi straipsniai apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, publikuoti Kremliui palankiose medijos priemonėse bei socialiniuose tinkluose.
Analizė parodė, jog dezinformacija mėnesio eigoje suaktyvėdavo bangomis. Pasak DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, pirmoji kilo kovo 3 d. vakarą pasirodžius preliminariai ENSREG grupės ataskaitai, kurioje pateikiamos vasarį vykusio grupės ekspertų vizito į Astravo AE išvados. „Pirmajame etape ekspertai įvertino, kad Baltarusija padarė pažangą ir atsižvelgė į dalį ENSREG rekomendacijų. Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje ši naujiena buvo pateikta kaip reikšminga Baltarusijos pergalė prieš Lietuvą ir pastarosios pareiškimus dėl elektrinės nesaugumo“, – sako A. Kazlauskas. Tiesa, Lietuvos atstovai patikslino, kad iš 29 Baltarusijai duotų rekomendacijų buvo įvykdytos tik aštuonios ir paragino kuo greičiau įgyvendinti antrąją ENSREG ekspertų patikrinimo dalį ir pateikti galutinę ataskaitą.
Kitą dieną pasirodžiusi Lietuvos žvalgybos grėsmių šalies saugumui vertinimo ataskaita, kurioje buvo užsiminta, kad Astravo AE yra vertinamas kaip labai pretenzingas Rusijos projektas, susilaukė ir pro-Kremliškos žiniasklaidos dėmesio. Pristatydamas ataskaitą, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis pabrėžė, kad daugybė incidentų elektrinėje rodo, kad „Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti“. Dokumente taip pat minima apie jau dabar svarstomą galimybę atsisakyti savarankiško Astravo AE eksploatavimo ir paversti ją „Rosatom“ filialu. Pasak A. Kazlausko, šie teiginiai su Kremliumi siejamoje žiniasklaidoje buvo pateikti su ironijos gaidele, neva Rusijos grėsmė išsigalvota, o Astravas AE yra saugus ir puikiai valdomas projektas.
Tyrimo duomenimis, antroji dezinformacijos banga kilo kovo 18 d. ir buvo siejama su dviem svarbiais pareiškimais. Oficialaus Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizito Ukrainoje metu, abi šalys paskelbė stiprinančios tarpusavio santykius ir bendradarbiavimą energetikos srityje. „Savo ruožtu, pro Kremliška medija skelbė, kad abi šalys neva neracionaliai siekia tariamos energetinės nepriklausomybės ir draudimo prekiauti elektra iš Astravo AE visame regione. Be abejonės, ši suaktyvėjusi dezinformacijos apie Ukrainą sklaida yra tiesiogiai susijusi su prie Rusijos ir Ukrainos sienos kilusia įtampa. Tačiau tai, kad Ukraina šiuo atveju vaizduojama kaip auka (nors paprastai būna kaip tik atvirkščiai), sufleruoja, kad ginti Astravo AE yra vienas pagrindinių pro-Kremliškos medijos interesų”, – sako DebunkEU.org ekspertas.
Su Kremliumi siejama medija išnaudojo atkreipė dėmesį ir į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Mariano Grossi pareiškimą nuskambėjusį Europos Parlamento sesijos metu. Joje jis teigė, kad nepaisant to, jog dar reikia įgyvendinti dalį svarbių patobulinimų, šiandien nėra priežasčių, kodėl Astravo AE negalėtų veikti. „Ši žinutė buvo išnaudota pro-Kremliškų šaltinių – skelbta, kad Lietuva nebeturi pagrindo kritikuoti Astravo AE saugumo, o pati kritika neva kyla iš pavydo, mat Lietuva nesugebėjo pasistatyti savos atominės elektrinės”, – vardija A. Kazlauskas.
Tiriamuoju laikotarpiu taip pat pastebėti jau įprastais tapę naratyvai, siekiantys diskredituoti Lietuvos vyriausybės sprendimus. „Pavyzdžiui, G. Nausėdos vizito Ukrainoje proga, su Kremliumi siejama žiniasklaida kaltino Lietuvą siūlant Ukrainai mirtinai sušalti politinio solidarumo vardan”, – sako analitikas. Be to, kovo mėnesį labai suaktyvėjo ir nepagrįsta kritika iniciatyvai pasitraukti iš BRELL tinklo. „Publikacijose teigta, kad už šios iniciatyvos neva iš tiesų stovi NATO Energetinio saugumo centras, įsikūręs Lietuvoje. Taip pat grasinta, jog jei Lietuva nesustabdys pasitraukimo iš BRELL proceso, jai bus nutrauktas elektros tiekimas”, – teigia A. Kazlauskas.
Iš 266 kovo mėnesį pastebėtų klaidinančių ir melagingų straipsnių apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, 80.6% buvo parašyti rusų ir 19.4% lietuvių kalba. Sputniknews.lt, sputniknews.ru ir baltnews.lt publikavo didžiausią straipsnių dalį, o lenta.ru, ria.ru ir regnum.ru pasiekė daugiau nei pusę visos potencialios kontaktų auditorijos.
