Baltarusijos suorganizuota hibridinė ataka apima ne tik migrantų naudojimą kaip politinio spaudimo priemonę, bet ir tikslines dezinformacijos kampanijas prieš kaimynines šalis. Spalį A. Lukašenkos režimas apkaltino Lietuvą ir Lenkiją žvanginant ginklais pasienyje ir neva vykdant specialias migrantų perkėlimo į Vakarų Europą operacijas.
Per 2021 m. spalio mėnesį DebunkEU.org analitikai peržiūrėjo 2797 turinio vienetų iš su migrantais susijusių „Facebook“ grupių, migrantų kilmės šalių internetinės žiniasklaidos ir pro-Kremliškų portalų. Iš jų, 872 straipsniai buvo melagingi ir klaidinantys, didžioji jų dalis (714 vienetai arba 81,6%) publikuoti su Kremliumi ar Baltarusijos režimu susijusiuose šaltiniuose.
Padidėjusį migrantų srautą lydėjo melagingos ir klaidinančios informacijos bangos. Antroje mėnesio pusėje DebubkEU.org fiksavo dvi prieš Lenkiją ir Lietuvą nukreiptas dezinformacijos kampanijas – spalio 18-19 d. ir 28-29 d. Pasak DebunkEU.org vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, abi jos vykdytos pagal tą patį, pasikartojantį modelį ir sukėlė didžiausius dezinformacijos srautus.
Spalio 18 d. Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Lenkija ir Lietuva neva vykdo specialiąsias operacijas, kurių tikslas – sukurti migrantų gabenimo į Vokietiją ir Prancūziją kanalus, „masiškai ir ciniškai pažeidžiant žmogaus teises“. Dėl to, anot diktatoriaus, „vokiečiai jau dabar sulaiko tūkstančius migrantų“.
Šis pareiškimas buvo paremtas Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto spalio pradžioje paskelbtais teiginiais, kad Lietuva tikslingai ir nuosekliai perkelia pabėgėlius iš savo teritorijos į kitas ES šalis, imituodama migrantų pabėgimus. Pasak DebunkEU.org analitikės, Lukašenkos žodžius perspausdino visa Baltarusijos valstybinė žiniasklaida ir su Kremliumi siejami portalai (27 straipsniai per vieną dieną).
Lukašenka naudojasi Kremliaus seniai taikoma propagandos techniką – kurdamas mitinį priešą, neva keliantį grėsmę Baltarusijai, jis bando nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų į užsienio. Tai liudija ir kiti jo pareiškimai – pavyzdžiui, kad Vakarų specialiųjų tarnybų padedama vietinė opozicija rengia perversmą ir bando organizuoti streikus. Šiais teiginiais kaltė dėl neramumų šalyje vėl perkeliama „užsienio žvalgybai“, ignoruojant faktą, kad 65-85 proc. baltarusių nori pokyčių šalyje.
Tyrimo duomenimis, antroji dezinformacijos kampanija prasidėjo spalio 26 d., kai Lydos rajono centrinėje ligoninėje apsilankęs A. Lukašenka pareiškė, kad kaimyninės šalys „net pajudino Leopard tankus link mūsų sienos“ ir „gali pradėti nedidelį karelį“.
Diktatoriaus žodžius dar labiau sustiprino Lukašenkos režimo marionetinis ekspertas, kuris teigė, kad „arba Briuselis, arba Vašingtonas jiems [Lenkijai ir Lietuvai] aiškiai iškėlė užduotį: sukelti konfliktą prie Baltarusijos sienos“.
Šis pareiškimas apie pajėgų „didinimą“ buvo sukurtas remiantis Lenkijos pranešimu apie tai, kad reaguojant į krizę ir pasikartojančius susidūrimus su migrantais, per kuriuos nukentėjo lenkų kariai, pasienyje bus dar 2500 karių.
Tai buvo gynybinė priemonė, kurios Varšuva ėmėsi atsakydama į šią hibridinę ataką (kurią, kaip rodo daugybė įrodymų, pradėjo pati Baltarusija). Tačiau A. Lukašenka sudarė įspūdį, tarsi Lenkija ruoštųsi pulti (arba, kaip jis sakė, „pradėti mažą karą“) ne tik Baltarusiją, bet ir visą Sąjunginę valstybę.
Spalio 28 d. išsakytus Lukašenkos žodžius apie būtinybę tiek Baltarusijai, tiek Rusijai brutaliai reaguoti į karinių pajėgų telkimą prie Sąjunginės valstybės sienų labai sustiprino pro-Kremliška žiniasklaida (37 straipsniai šia tema per dieną). Pareiškimas taip pat nusiuntė aiškų signalą, kad Lukašenka nusileidžia ir pagaliau sutinka pasirašyti kelis veiksmų planus, kuriais siekiama gilinti abiejų kaimynių integraciją ir remiantis prieš dešimtmečius gimusiu planu sukurti Sąjunginę valstybę. Šios sutartys iš tiesų buvo pasirašytos lapkričio 4 d.
Abi šias dezinformacijos kampanijas lydėjo vaizdo įrašai su migrantų liudijimais, kuriuose Lietuvos pasieniečiai kaltinami smurtu, esą pareigūnai sudaužė migrantų telefonus ir pavogė jų pinigus. Abu vaizdo įrašai plito per „Facebook“ grupes bei su Rusijos valstybinę žiniasklaidą, pavyzdžiui, naujienų agentūrą TASS.
DebunkEU.org tyrimo duomenimis, spalį didžiausią potencialią kontaktų auditoriją pasiekė „RIA Novosti“, priklausanti Rusijos valstybės finansuojamai žiniasklaidos grupei „Rossija Segodnia“, kuri, be kita ko, valdo tinklą „Sputnik“.
Mėnesio pradžioje, vertinant pagal paminėjimus, daugiausia straipsnių paskelbta arabų kalba (37,7 %), po to - rusų kalba (29,2 %). Tačiau straipsniai rusų kalba ėmė dominuoti antroje spalio pusėje ir sudarė pusę išanalizuoto turinio.
Paminėtina, kad publikacijos rusų kalba taip pat pasiekia plačiausią potencialią auditoriją - pagal DebunkReach®, per paskutines dvi spalio savaites turinys rusiškai pasiekė 450 mln. potencialių kontaktų, t. y. 86,5 %.
Vėlgi, būtent rusų kalba dezinformacija sklinda labiausiai – tyrimo duomenimis, beveik pusė išanalizuotų straipsnių šia kalba skleidė melagingą ir klaidinančią informaciją.