Lietuvai įteikus protesto notą Minskui dėl skubėjimo pradėti nesaugaus Astravo AE antrojo bloko naudojimą neįvykdžius branduolinės saugos reikalavimų, Kremliaus remiama žiniasklaida šalį apkaltino prieš Baltarusiją rengiant didelio masto dezinformacijos kampaniją. DebunkEU.org tyrimo duomenimis, melagingam turiniui skleisti išnaudoti Ukrainos parlamentarų komentarai, diskredituojant Lietuvos pastangas sustabdyti nesaugios Astravo AE eksploataciją.
Lapkričio pabaigoje paskelbta tarptautinės ENSREG branduolinės saugos ekspertų misijos ataskaita apie saugos būklę Astravo AE pro-kremliškoje medijoje susilaukė nedidelio dėmesio – pranešta tik apie pažangą, bet ignoruoti ekspertų pastebėti trūkumai. Iš ataskaitos buvo paviešintas tik formalus pagyrimas už baltarusių daromą pažangą nuo 2018 m. Tačiau tai tebuvo vienintelė Kremliaus medijoje išplatinta informacija. Tarptautinių ekspertų iškelti klausimai dėl saugos reikalavimų nesilaikymo ir kitų sąlygų neįvykdymo liko apskritai nepaminėti.
Nepaisant to, kad lapkritį dezinformacijos prieš Lietuvos poziciją dėl Astravo AE mastas šiek tiek sumažėjo, pro-kremliška medija ir toliau platino melagingus ir klaidinančius straipsnius. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad Lietuva bus priversta pirkti elektros energiją iš Astravo AE, o jos bandymai sustabdyti ją regioniniu mastu yra nesėkmingi. Taip pat nuolat kartojama, kad Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, o Lietuvos valdžios institucijos sėja paniką dėl Astravo AE.
Tyrimo duomenimis, lapkritį populiariausias dezinformacinis naratyvas išliko toks pat kaip ir spalį – teigiama, jog Lietuva nesugebės įvykdyti savo pažadų nepirkti Astravo AE pagamintos energijos ir sustabdyti jos eksportą į kitas regiono valstybes. Tam daugiausia įtakos turėjo dar spalio mėnesį Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato Andrijaus Geruso paskelbtas teiginys, kad Lietuva slapta perka elektros energiją iš Baltarusijos, nors įtikino Ukrainą jos nepirkti.
Ši istorija buvo toliau plėtojama, tik jau kito Ukrainos parlamento nario, Vadimo Rabinovičiaus, lūpomis. Savo „Facebook“ paskyroje jis apkaltino Lietuvą ir Moldovą išdavus Ukrainą, nes šios šalys perka elektrą iš Rusijos. Bet būtina pažymėti, jog Astravo AE stovi ne Rusijoje, o Baltarusijoje, o Lietuva nebuvo davusi pažadų nepirkti elektros iš Rusijos.
Nepaisant to, kad Lietuva paneigė Geruso teiginį, jog perka elektrą iš Astravo AE, pro-kremliškoje medijoje šis melas ėmė gyventi savo gyvenimą, kaip oficialiai patvirtintas faktas. Pavyzdžiui, regnum.ru apžvalgininkas Andrejus Safonovas rašė, kad Baltarusijos kaimynės vakaruose atrodo suinteresuotos dialogo atnaujinimu, o Lietuva, nors prisiekė priešintis Astravo AE gaminamai elektrai „iki mirties“, neva pasidavė po pirmųjų rudens šalčių.
Vis dėlto, didžiausią dezinformacijos srautą sukėlė lapkričio 23 d. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos įteikta protesto nota Baltarusijos ambasadai Vilniuje, atsakant į Minsko planus iki šių metų pabaigos paleisti antrąjį Astravo AE bloką.
Didžioji dalis straipsnių atliepė Baltarusijos energetikos ministerijos atsakymą, kuri savo ruožtu apkaltino Lietuvą vykdant didelę informacinę kampaniją prieš Baltarusiją. Viename iš didžiausių Kremliaus propagandos įrankių Russian.rt.com paskelbtoje publikacijoje teigiama, jog: „[...] Lietuvos nota dėl Baltarusijos atominės elektrinės antrojo energijos bloko paleidimo yra didelės informacinės kampanijos prieš Minską dalis. [...] Lietuva tęsia informacinę kampaniją prieš Baltarusiją, naudodama įvairias informacinio spaudimo priemones, įskaitant ir savo gyventojų bauginimą branduoline Baltarusijos AE grėsme. Be to, [Baltarusijos] Energetikos ministerija pareiškė, kad nepagrįsti kaltinimai su aiškiai politizuota potekste buvo pateikti akivaizdžiai trūkstant konkrečių faktų apie nesaugią Astravo AE“.
Per 2021 m. klaidinančios ir melagingos informacijos, nukreiptos prieš Lietuvos poziciją dėl Astravo AE, aptikta 146 straipsniuose (29,74 proc. iš 491 išnagrinėtų publikacijų). Iš jų, 78,1 % buvo rusų, 21,9 % – lietuvių kalba. Cont.ws, sputniknews.lt ir tehnowar.ru paskelbė didžiausią straipsnių skaičių, (atitinkamai 11 %, 7,5 % ir 7,5 %). Tuo metu ria.ru, gazeta.ru ir rt.ru pasidalijo daugiau nei du trečdalius visos potencialios kontaktų auditorijos (atitinkamai 51,7 %, 8,2 % ir 6,8 % visų straipsnių).
