Atėjus žiemai ir paspaudus šaltukui, Latvija ir Estija prašo Rusijos pagalbos ir įtikinėja Lietuvą persigalvoti dėl baltarusiškos elektros blokados. Tokiais ir panašiais skambiais pareiškimais dalinosi prokremliškos medijos kanalai gruodžio mėnesį. Melaginguose ir klaidinančiuose straipsniuose taip pat pažerta kaltinimų Lietuvai, kad savo vienašališkais veiksmais sukėlė energijos kainas regione iki istorinių aukštumų, kas vietos verslus padaro nekonkurencingus ir skatina juos stabdyti veiklą.
Praėjusių metų gruodį DebunkEU.org analitikų atliktas tyrimas parodė, jog pro-rusiška medija aktyviai platino melagingą žinutę, jog Lietuva priešinasi Astravo AE neva ne dėl aplinkosauginių nuogąstavimų, bet iš politinių, „rusofobiškų“ paskatų. Anot tyrimo autorių, ši ir kitos panašios žinutės skirtos diskredituoti Lietuvos politiką Astravo atominės elektrinės klausimu ir nukreipti žmonių dėmesį nuo nuolat išlendančių naujų saugumo spragų.
Iš vienos pusės buvo teigiama, kad Lietuva, nepaisant to, jog įtikinėjo Ukrainą nebepirkti elektros iš Astravo AE, dėl aukštų elektros kainų pati nebesilaiko to, ką skelbia, ir slaptai perka elektrą Baltarusijos. Iš kitos pusės, prokremliški kanalai aiškino, jog Latvija ir Estija nepritaria elektros srauto iš Baltarusijos mažinimui, nes jų nebepasiekia elektra iš Rusijos. Todėl neva jos prašo Rusijos atstovų tarpininkauti įtikinant Lietuvą persigalvoti dėl elektros srauto iš Baltarusijos padidinimo. Nors šie teiginiai prieštarauja vienas kitam – niekas to nepastebi ir nekvestionuoja. Priešingai, jie naudojami skirtinguose kontekstuose, kad būtų galima įvairiais kampais diskredituoti Lietuvos politiką Astravo AE atžvilgiu.
Kremliui palankioje medijoje taip pat populiarios žinutės akcentuojančios priešpriešą tarp Baltijos šalių, neva Lietuvos veiksmais nepasitiki net artimiausi sąjungininkai. Lietuva netgi buvo lyginama su Ukraina kaip visiškai nepatikima ir jokiai logikai nepavaldi šalis. Šis palyginimas yra labai išraiškingas šiandienos aktualijų fone, kai Kremlius atvirai planuoja karinę invaziją į Ukrainos teritoriją.
Tuo tarpu Rusijos pusė yra rodoma kaip racionali ir didžiadvasiška, linkusi ištiesti pagalbos ranką sunkiu momentu netgi tiems, kurie jai kanda. Vos išėjus pranešimams, jog Latvija ir Estija ketina prašyti Rusijos padidinti elektros importą, Kremliui palanki medija greit išplatino rusiškos kompanijos Inter RAO žinutę, jog šie yra pasiruošę padidinti elektros tiekimą bet kuriuo momentu.
Taip pat straipsniuose sovietinius laikus menantys BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva) energetikos žiedas, nuo kurio greitu metu Baltijos šalys siekia pilnai atsijungti ir prisijungti prie kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos, ir jau dešimtmetį nebeveikianti Ignalinos AE yra pristatomi kaip ekonomiškai perspektyviausi ir saugiausi regiono energetikos infrastruktūros elementai.
Tyrimo duomenimis, dezinformacijos kiekis apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu gruodžio mėnesį buvo mažesnis nei lapkritį – buvo užfiksuoti 136 klaidinančio informacijos atvejai arba 31,64% iš visų analizuotų 433 turinio vienetų. Didžiausias banga fiksuota buvo gruodžio 10-ąją – 16 turinio vienetų, kurie pasiekė 4,7 milijonus potencialių kontaktų.
Iš visų išanalizuotų turinio vienetų skleidusių klaidingą informaciją apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu, 77,4% buvo rusų kalba, o 22,6% – lietuvių kalba. Ria.ru, rambler.ru ir regnum.ru sudarė beveik pusę visų pasiektų kontaktų auditorijos, atitinkamai 26%, 13.9%, ir 8.3%. Daugiausiai klaidinančių turinio vienetų paskelbė cont.ws, sputniknews.ru ir rubaltic.ru puslapiai, atitinkamai 9,5%, 8% ir 7,3%. Lietuviškai klaidingą turinį daugiausia skleidė sputniknews.lt, rubaltic.ru ir respublika.lt (25,8%, 16,1% ir 16,1% atitinkamai).
